Netyčia užtikau šį nedidelį Vladimiro Laučiaus interviu su teisininke Aldona Meilutyte iš JAV, kurį su įdomumu perskaičiau.
"Justitia est fundamentum regnorum",tačiau, kaip rašoma straipsnyje, Lietuvoje iškreiptas nepriklausomumo supratimas, sukeliantis pagrįstų abejonių dėl pačių teisėjų kontrolės ir atsakomybės užtikrinimo pakankamumo.
Dar įdomi pasirodė nuomonė apie prisiekusiųjų teismų reikalingumą. Tiesą sakant, nelabai neįsivaizduoju, kaip tokioje mažoje ir giminių šalyje gali tas efektyviai veikti?! Tačiau mielai paskaityčiau skirtingų požiūrių argumentus.
Taikomoji Konstitucija © (nežinau, gal aš ne pirmas panaudosiu šį terminą, bet ką žinai :)) ) ir KT , t.y tas kas išrinktas į KT, gali ją taikyti pagal savo ar kieno nors poreikius.
Apie jarašiūnines klasifikacijas - mažoritarines ir konstitucines demokratijas nebuvau visai girdėjęs. Čia gal kas pripainiota?
Iškeliamas ir dvigubos pilietybės klausimas. Ypač įdomus pateiktas psichologinis pavyzdys apie skyrybas ir nesuprantamai griežtą Lietuvos moterų poziciją uždraudžiant tėvui lankyti jo vaikus .
P.S. Paredagavau papildomai, nes pamačiau, kad alfoje dar vienas straipsnis, kur cituojamas VL kalba apie dabartinius teismus.
Pranešimai
