2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Atsakomasis tostas

Suirzau vakar. Žinoma, be reikalo, ale ko nepasitaiko. Užeinu čia, patikrinu lyg senas sargas apleistą pastatą, sunkiai atsirakindamas primirštais slaptažodžiais ir bet kokia, "kas ant seilės užeina "tema, perbraukiu dulkes bei voratinklius.

Galvojau, iš pirmo žvilgsnio, kad Minis parašė. Ir tikrai nustebau, radęs intriguojantį Fantos tekstą.

Perskaičius komentarus, nudžiugino tai, kad čia vis dar tyliai lankosi "dvasios". :)

O jau galvojau, kad tikrai amen. Per anksti dar.

P.S. Beje, prisiminiau datas, tai toptelėjo mazgaunėn mintis, kad kitais metais bus 10 metų kaip sulėkėme į vieną virtualią vietą - Fantos eilėraščių lentyną. Po to - kažkokiame Taivanio serveryje bėrėme pirmus bendravimo grūdus.




2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Po 2 metų

Šimtą metų čia nerašiau,- taip turėjo skambėti pirmas sakinys, tokia buvo pirma mintis apie kaip pradėsiu šį įrašą.
Kuris neturėjo turėti prasmės, neturėjo turėti tikslo, taigi, ir antraštės jam nereikėtų, bet, jeigu jau...

Tai, pasirodo, ne 100 metų, o tik dveji.
Dveji metai praėjo nuo tada, kai išjungėme Somnambulandiją.
Visai nedaug, pasirodo. O atrodo seniai.

"Fanta tipiskas vyras. Forumai jam kaip vakarykstes kojines. Tingi plauti-uzsivelka naujas. Orvelai kame tu matei tas aukstas materijas ? Banalios snekos apie Indija, diletantiski samprotavimai apie filmus, ambicingai-amerikietiski - miniski postringavimai. Ir tai tavo manymu aukstos materijos? Fe."
(anot Laimutės. Kuri anuomet buvo ultra, užsivelkanti kojines.)

Oi. Tik nepamanykit, kad čia įsilindau atsiminimais dalintis. Kitaip buvo. Visai netyčia (oi, jau net nebeatsimenu, kaip ir kodėl) įsijungiau šitą "idant", ir smalsu pasidarė pamėgint: ar dar moku prisijungt, ar dar moku čia rašyti, o įdomiausia netgi: ar pastebėsite, ar dar matote šitą "idant".
Beveik tikras esu, kad dar matote.
O tai kas?,- paklausit. -Ogi nieko. Labas šį speiguotai saulėtą pirmadienį.
Galite ir jūs ką nors čia parašyt. Nors visai nebūtina.

(Pažiūrėjau, kad jau vieneri metai su puse, didelis šmotas laiko praėjo nuo juodosios 2009 rugpjūčio 28, dienos, kai Vilnis iškilmingai pakabino plunksną ant kabyklos. Primenu Tamstai, o Vilnie, kad čia dar galėtum retkarčiais parašyti kokį manifestą, nepažeisdama savo principų.
Uždarau šį pastebėjimą į skliaustus, idant nebūčiau už jį mušamas.)