2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Džiaugiuosi


Nedidelė trumpa žinutė mane visai pradžiugino.   Kalba eina apie Sigitą Parulskį, kurio  knyga "Trys sekundės dangaus" kažkieno, nesiaiškinau kieno,  išrinkta tarp įsmintiniausių praėjusio dešimtmečio knygų. 

Ši knyga kaip koks dienoraštis, atgaivino atmintyje prabėgusias dienas, istorijas, pasakotas  kito Sigito iš tos kartos, tarnavusios sovietų kariuomenėje, Afganistane, kurio gyvenimas šioje žemėje buvo trumpas, tačiau  įsimintinas. Tai kažkas iš  mano jaunystės ir aplinkos. Nemoku gražiai aprašyti, nerandu tikslių žodžių, todėl geriau skaityti knygą  - S.Parulskis tiksliai surinko tuos žodžius ir suadė juos į tekstą meistriškai. 

2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Paklausa ir pasiūla

Neseniai pamačiau per kažkurias TV žinias apie moterų judėjimą Ukrainoje Femen. Įsiminė vienos iš judėjimo aktyvičių mintis, kuria ji apkaltino atvykstančius į šalį užsienio vyrus dėl jų sukeliamos seksualinių paslaugų paklausos, kurią dėl skurdo, nedarbo ir kitų motyvų puola tenkinti vietinės moterys. 

Nežinau ar dėl to iškils pavojus Pasaulio futbolo čempionatui ir galbūt klausimas  iš  serijos:  kas pirmiau -višta ar kiaušinis, bet biologinių poreikių paklausa eina kartu su  pasiūla jau kiek mena žmonijos  istorijos rašytiniai ir vaizdiniai  šaltiniai. Ir ką čia įmanoma pakeisti?

Galbūt tik sužadinti nacionalinį išdidumą ir atiduoti rinkas aplinkinių šalių kolegėms ir kolegoms!? Ir pasiruošti keletui judėjimo vadovių šuoliui į Radą sekančiuose rinkimuose.

Taigi iš tikrųjų, perfrazuojant Remarką,  Rytų rinkose nieko naujo.


2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Miuziklo teatras

Kažkurioje Triumfo arkos laidoje Gytis Padegimas po Onos Kolobovaitės ir kitos dalyvės pasirodymo išsakė mintį, kad Lietuvoje yra pakankamai talentingų dainininkų, kad gal jau metas įkurti miuziklo teatrą.

Matyt, krizinis metas tam palankus, masės dar leidžia pinigus lengvesniam žanrui.  Kongresų rūmuose sėkmingai rodomas Svynis Todas, parodyti ar rodomi Kuprevičiaus"Ugnies medžioklė su varovais", "Paryžiaus katedra", Kauno muzikiniame teatre "Mieloji Čariti", Klaipėdoje R.Paulo "Sesuo Kerė",  „@Hoffmann_Spragtukas“ ...

Tokiame laikmetyje išgyventi reikia, taigi teatrai ir menininkai imasi visų įmanomų būdų išgyventi - nenuostabu, kad didėja plačiosioms masėms skirtų pramogų.


 

2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

0.4 promiles

Girtu darbuotoju istatymas ar jo projektas man kelia absoliucia nuostaba. As tai niekaip nesuprantu keliu dalyku, bet svarbiausia, kodel valstybe turetu reguliuoti kaip imoniu savininkams elgtis su girtais darbuotojais. Isivaizduoju, kad yra tam tikru sriciu kur darbdavio ir darbininko santykiu valstybes reguliavimas yra naudingas abiem pusems arba gina darbininka nuo nepagristu darbdavio reikalavimu. Taciau valstybiniu mastu spresti klausima ar darbuotojas gali vaikscioti i darba isgeres manau yra perlenkimas i kita puse - beveik skatinimas mastymo, kad nera nieko bloga isgerus buti darbe.
Tokias sritis manau geriausia palikti spresti tarpusavio susitarimu tarp darbdavio ir darbuotojo. As kai buvau priimtas i darba sutikau, kad kompanijos politika yra "zero tolerance" alkoholio ar narkotiku atzvilgiu, kas reiskia, kad kraujyje negali buti rasta jokiu alkoholio ar narkotiku zymiu. Bet cia grynai mano ir kompanijos kuriai dirbu susitarimas. Nezinau tiksliai, bet esu beveik tikras, kad JAV nera jokio federalinio istatymo reguliuojancio darbuotoju ir darbdaviu santykiu alkoholio vartojimo srityje. Yra tokiu televizijos laidu, kur vedejai vazineja po restoranus gerdami aiskina kuo geras alkoholinis gerimas ir pan. toks darbas automatiskai butu uz istatymo ribu (jei butu toks istatymas) ir toks show butu uzdarytas labai greitai.
Perskaicius apie istatymo projekta man tikrai kyla asociacijos, kad gerimas vis dar skatinamas ir visuomenes toleruojamas net valdzios lygmenyje.

2009 m. spalio 9 d., penktadienis

a la Troy

Na, ka, prezidentas prizadejes pakeisti pasauli, dar ne pakeites, tik prizadejes uz savo pazadus gauna grazu nobeli-snobeli. Net idomu, kodel koks nors Paksas, Uspaskis ar Valinskas taip pat prizadeje daug graziu darbu padaryti negavo jokios premijos :) . Nezinau, viskas atrodo taip slidziai ir be rysio si karta. Toks vaizdas kad niekas per daug negalvojo ir Taikos priza skyre dvieju karu vyriausiajam vadui - grazu!

2009 m. spalio 4 d., sekmadienis


Idomus dalykai buna istorinese vietose, ypac kai istorija tokia, kaip cia pasakius, gana trumpa. Kadangi man pasiseke ir po darbo penktadieni teko pasivazineti iki Bostono, tai ta proga buvo galima ir aplankyti visokias istorines vietas. Kaip tikras lietuvis turejau gi apsilankyti ir kapinese, kur galima pamatyt visokiu idomiu asmenybiu kapu. Tarp visu kapu issiskiria tokio B. Franklino kapas savo didumu ir forma. Bet kas dar idomu yra pamatyt kaip vertinamos moterys - tas mazytis antkapiukas (t.y. toks kaip ir visi kiti bet salia Franklino) tai yra jo zmonos.

Is kitos puses idomu ziuret kaip istoriniai ir siuolaikiniai namai dera vienas prie kito. Dukra manes vis klausinejo kaip Bostonas panasus i Europinius miestus, tai galejau tik pasakyti, kad man visai nepanasus - bet savotiskas ir gana mielas miestas. Man jis visai patiko tik kad iki jo vaziuot reikia devynias valandas, tai truputi atsibosta, nors ruduo jau labai grazus.

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

"Korsaras"


Pasirodžiusi informacija, kad bilietai į šį Maskovos Didžiojo teatro spektaklį buvo Lietuvoje išpirkti per nepilną savaitę, įspūdinga baleto pastatymo kaina ~4 mln. pavertus litais, 6 tūkstančiai kostiumų, parodytų per tris valandas kelia smalsumą.

Pats nesu  didelis šio meno gerbėjas ,  tačiau įdomu, žinau, kad yra žmogus, kuris perskaitys ir parašys . Nežinau ar reikia tikėtis, kad Vilnis aplankė "Korsarą", tačiau visko gali būti.  :) 

Mat, skepticizmo sukelta abejonė paremta tuo, pamačiau bilietų kainas ~200- 700 Lt.!  Netgi spėju, kad nemažai bilietų nusipirko ir ne Lietuvoje gyvenantys  baleto gerbėjai.

Taigi gal kas apsilankė vakar "Korsare"? :)






2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Nude TOP 100


Temos, kuriuose aptariami įvairūs penketukai, dešimtukai, penkiasdešimtukai, pagaliau šimtukai ir pan. gana populiarios. :)

Portale  Mr.Skin paskelbtas filmuose apsinuoginusių kino ir TV garsenybių Top-100-ukas irgi  gali sulaukti dėmesio. :)

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Anonimiskumo galas

Na va jau ir Amerikoje nebegali sau ramiai rasyti ka nori ir kas ant galvos uzeina, nes paims visokie mielieji ir paduos i teisma, is pradziu google, o po to ir pati (-cia). Pradesim vel cenzuruoti save, kad neduokdie neparasytume kokios dviprasmybes, uz kuria gali gauti per nagus. Grazu :)

2009 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

Siūlau pažiūrėti

Progai pasitaikius stengiuosi pažiūrėti tuos filmus, kuriuos rekomendavo savo dienoraščiuose Vilnis, Fanta ar pas juos besisvečiuojantys.

Štai neseniai tikrai maloniai praleidau laiką žiūrėdamas ten aprašytą filmą "Being Julia". Geri aktoriai, geras filmas, kuriame įsiminė  Michael Gambon.  Gal dar padėjo, kad visai neseniai mačiau jį  laidoje " Top Gear" pas Jeremy Clarkson'ą , kur visai  šauniai sudalyvo važiavime automobiliu laikui . Galvojau, kad apsivoš trasoje diedulis!  :) 

Taigi atsakomasis ėjimas, reveransas gero filmo mėgėjams.  Vakar per TV1000 žiūrėjau ir pasimėgavau dar vieno Sir'o, Anthony Hopkins vaidyba filme The World Fastest Indian. Tiesa, nemačiau nuo pat pradžių, tačiau įsitraukiau greitai ir iki galo. 

IMDB atsiliepimų rasime, kaip visada - įvairių, tačiau tiems, kuriems  aktorius sir A.Hopkins'as patinka, tikrai rekomenduočiau. :) 

2009 m. liepos 25 d., šeštadienis

Iskilieji asmenys II

Smagu buvo pabuti dainu sventeje bei viename is topiniu jos renginiu sokiu vakare. Sokiai, muzika ir sokejai buvo uzburiantys. Organizatoriai ir iskilieji asmenys dalyvave renginyje parode, kad pagrindinis ju tikslas ne patikti susirinkusiai auditorijai, bet kad renginys butu gerai nufilmuotas ir gerai atrodytu televizoriuje.
Zalgirio stadionas toks mazytis, nors jame gal telpa apie koks 20 tukst. zmoniu (sedinciu). Bet blogiausia, kad organizatoriai apie juos visai negalvojo, atrode, kad jiems tie zmones (is tiesu mokeje nemazus pinigus uz bilietus) visai nerupi. Pirma, is visu stadiono iejimu tik vienas buvo atidarytas visiems zmonems sueiti. Tuo tarpu visi kiti iejimai - sokejams - buvo laisvi, nes matyt sokejai buvo susirinke i stadiona pries dvi valandas, bet pro juos niekas neileido. Vienzo grudomes intymiai spausdamiesi vienas prie kito ir pamazu judejome link iejimo, atrodo priartejus apie puse kelio kazkas nusprende, kad visu bilietu vis tiek nepatikrins ir atidare placiau vartus. Tai buvo siek tiek geriau.
Renginio pradzia negali apsieiti be sveikinimo zodziu is iskiliuju asmenu. Taigi gerb. A. Kubilius buvo pakviestas paleisti i erdve tuos zodzius. O jis nusileido is savo atskiros tribunos isejo i stadiono veja ir graziai nusisukes nuo visos auditorijos ir tiesiai zvelgdamas i savo tuscia kede tare: "Lietuva ...."
Pasidare labai aisku, kas jam ir organizatoriams yra Lietuva.
Bet sokiai buvo nuostabus.

2009 m. liepos 20 d., pirmadienis

Lietuva

Sveiki, na pailsejes Lietuvoj vakar grizau namo, o siandien jau tenka darbuotis. Prifotografavau visokiu zmoniu Lietuvoj ir siaip idomiai praleidau laika. Po truputi desiu nuotraukas cia ir i savo bloga, kad ir kiti pamatytu kokie mes esam.

Zinau, zinau, kad klausite koks mano pirmasis ispudis apie Lietuva, tiek laiko ten nebuvus. O pirmasis ispudis tai toks, kad medziai baisiai uzaugo. Net neisivaizdavau, kad jie uzauge gali taip viska uzstoti. Norejosi paimti ir pravalyti kai kurias sakas, kad neuzstotu tu vaizdu, kuriuos atsiminiau. Blogiausia zinoma soduose prie miestu, ten as visai pasiklydau ir neradau namo kurio man reikejo.


Miestai, taip pat pasikeite, bet ne tiek daug. Matosi, kad pradeta naudoti daugiau dazu pastatams remontuoti ir kad viskas lyg ir graziau atrodo, bet vandalai, taip pat labai daug dazu naudoja, ypac Vilniuje. Buvo, is tiesu, labai bjauru matyti kiek daug sienu yra nutepliota visokiomis nesamonemis. Kaune, tebuvau puse valandos, bet jis atrode maziausiai pasikeites, nors kas gali pakeist Laisves aleja?


Idomiausia buvo stebeti zmones, prifotografavau gal kokius simta portretu zmoniu, kuriu nepazistu. Bus idomu dar karta perziuret kaip jie pasikeite. Kai kurie elgesio ypatumai akivaizdziai pasikeite, bet kai kurie ir nelabai. Trecia ar ketvirta buvimo diena vos ir nesusimusiau gatveje, net buvo idomu, kuo tai baigsis (zinoma buciau i kaulus gaves neblogai :) ), bet islikau sveikas :)


Labai faina buvo susitikt su giminem ir artimaisiais ir pamatyt kaip uzauge vaikai, kaip pasikeite draugai ir klasiokai. Vienzo, kelione buvo labai idomi, teks vaziuot dar :)

2009 m. birželio 23 d., antradienis

Iskilieji asmenys

Man idomu, kuo gi visokie iskilieji asmenys taip nusipelno, kad juos visuomene iskelia? Dar idomiau, kai tu iskiliuju asmenu reakcija i eilinio Trojaus kreipimasi vardu buna, tokia svelniai tariant, agresyviai liudna (taip patiko sis Fantos terminas, kad dabar visur ji naudosiu). Vis galvoju, kaip reaguotu Dr. Grybauskaite, jeigu jai butu pasiulyta atskirai prisijungti prie kokios nors akcijos. Manau, gyvenome tokioje visuomeneje, kad jei kviesdavome kazka kazkur dalyvaut asmeniskai parodydavome ypatinga pagarba, nesuplakdami iskiliuju asmenu i bendra mase. O va atrodo, kol manes nebuvo LR viskas apsiverte aukstyn kojom. Hmmm ... tikrai jau, atrodo, kad visai atitrukau nuo gyvenimo gimtojoj salelej.

Tarp kitko, ar zinojote, kad p. A. Racas kalbedamas konferencijoje, kur pelne net du (o as maniau anksciau, kad tik viena) apdovanojimus reklamavo si bloga ir Vilnies boksteli ? Nors zinoma, Vilnies bokstelis, kazkodel sugretintas su p. Raimundo ne visai padoriu palyginimu :)
Smagu stebet asociacijas, kurios man net i galva neateitu.

Kvieciu visus isreiksti savo nuomone po siuo grafomanisku irasu, ypatingai kvieciu Dr. Grybauskaite, p. A.M. Brazauska, p. V. Adamku, p. Kubiliu ir zinoma A. Raca.

2009 m. birželio 17 d., trečiadienis

Lengvo žanro filmas, bet...


Vakar per TV1000 pažiūrėjau filmą "Kino magnatai" (The Moguls).  Jeff Bridges mums pažįstamas iš įvairų filmų, tarp kurių ypač patikęs brolių Coenų filme "Didysis Lebovskis". Šis filmas irgi šiek tiek primena jį,  savotiškas tęsinys (imho), vaizduojantis jau kitos, įvairiaspalvės Jeffo herojaus vadovaujamos, šutvės bandymus nufilmuoti pornofilmą.  Filmas man visai tiko atsipalaiduoti  po darbo dienos. :)

2009 m. birželio 13 d., šeštadienis

Susitikime Vilniuje! Kur būtent?



Štai toks klausimas kilo perskaičius Minio užuominą, kad jis birželio pabaigoje aplankys gimtinę ir žada užsukti į Vilnių.

Klausimas šiek tiek keistas šiuo informacijos pasiekiamumo laikais, bet atleistinas ne vilniečiui.

Taigi pratęsiu vilniečių (ap-) klausinėjimus! Tai kur tokiems susitikimams tinkama vieta? Kur būtų galima susitikti su Miniu? :)

P.S. Klaipėdoje, sakyčiau, susitikime prie molo. :)

2009 m. birželio 1 d., pirmadienis

Rekomenduokite knygą!



Taip atsitiko, kad gavau 65 Lt. vertės kuponą apsipirkti "Vagos" knygyne. Tai ir temą sumaniau:  parašyti ir paprašyti Jūsų rekomendacijos - kokią knygą, leidinį vertėtų įsigyti? 

P.S. Apie skirtingus mūsų skonius nekalbėkime. Siūlykite drąsiai  su trumpa/ilga rekomendacija. :) 

2009 m. gegužės 16 d., šeštadienis

"Taikomoji" Konstitucija, prisiekusiųjų teismas ir kitos įdomybės

Netyčia užtikau šį nedidelį Vladimiro Laučiaus  interviu su teisininke Aldona Meilutyte iš JAV, kurį su įdomumu perskaičiau.

"Justitia est fundamentum regnorum",tačiau,  kaip rašoma straipsnyje, Lietuvoje  iškreiptas nepriklausomumo supratimas, sukeliantis pagrįstų abejonių dėl pačių teisėjų kontrolės  ir atsakomybės užtikrinimo pakankamumo.

Dar įdomi pasirodė nuomonė apie  prisiekusiųjų teismų reikalingumą. Tiesą sakant, nelabai  neįsivaizduoju, kaip tokioje mažoje ir giminių šalyje gali tas efektyviai veikti?! Tačiau mielai paskaityčiau skirtingų požiūrių argumentus.

Taikomoji Konstitucija © (nežinau, gal aš ne pirmas panaudosiu šį terminą, bet ką žinai :)) ) ir KT , t.y tas kas išrinktas į KT, gali ją taikyti pagal savo ar kieno nors poreikius. 

Apie jarašiūnines klasifikacijas - mažoritarines ir konstitucines demokratijas nebuvau visai girdėjęs.  Čia gal kas pripainiota?

Iškeliamas ir dvigubos pilietybės klausimas. Ypač įdomus pateiktas psichologinis pavyzdys apie skyrybas ir nesuprantamai griežtą Lietuvos moterų poziciją uždraudžiant tėvui lankyti jo vaikus .

P.S. Paredagavau papildomai, nes pamačiau, kad  alfoje dar vienas  straipsnis, kur cituojamas VL kalba apie dabartinius teismus.

2009 m. gegužės 12 d., antradienis

Tuštuma išstumianti kitą tuštumą

Tyla, matyt, iššaukta gero oro, verčia  mane parašyti apie šį bei tą. Apie eilinį įspūdį, vėlai realizuoto užsispyrimo realizaciją.  Kai pažadų įvykdymą nukeli vėlesniems laikams ir  vėliau, progai pasitaikius...

Taigi toks vienas atvejis, kai su virtuliais bičiuliais kalbėjome apie vieną pasirodžiusį Jų akiratyje  žurnalą "Miesto IQ" pavadinimu.  Dar klausiau zabados, ar galima jį kur nusipirkti. Ir būten pirmiausia dėl zabados ir jo  teksto jame, juo susidomėjo, beje.

Pasirodo galima Maxima XX dydžio parduotuvėje nusipirkti, ir ne tik TOP 5 miestuose. Taigi kaip ir Vilnis, niekada nekreipdavau dėmesio į  žurnalų lentynas, tačiau tai atsitiko tarp lentynų susidūrus su žmogumi, stūmusiu pilną vežimą prekių , su kuriuo prasilenkiant žvilgsnis praslydo pro tą lentyną ir pakliuvo tiesiu taikymu į šio žurnalo dislokacijos vietą. Taip įsigijau 2009 metų balandžio numerį.

O žvilgsnis, ko gero, užkliuvo dėl  viršelyje esančio žmogaus nuotraukos.  Taigi "kalčiausias"  S.Parulskis, man "pardavęs" šį žurnalą.:) (Įdomu būtų paklausti redakcijos darbuotojų, su kokiu žurnalo viršeliu geriausiai sekėsi parduoti žurnalą?) Prie to pačio pasakysiu, kad buvau nuėjęs į tinklapį ir užpildžiau anketą, kurioje vienas iš prašymų buvo įvertinti  žurnalo viršelius. :)

Trumpai apie šį žurnalą ir nr. Pirmiausia pažymėsiu: man patinkančios kokybės popierius, neblizgus, matinis. Malonu laikyt rankose.Teminis žurnalas, šįkart kavinių, kavinių kultūros, kavos tema. Keletas žinomesnių žmonių tekstų į temą:  po Šerelytės, Užkalnio pavardėmis.  K.Navakas apžvelginėja 6 Kauno briaunas.Ir ne tik, bet ir atliko keletos knygų apžvalgą. Panašaus formatu, glaudinta info, sudėtos žinutės apie knygas, kiną, muziką (Garsas), teatrą, koncertus. Pabaigoje - teatrų, parodų, klubinių koncertų, kino premjerų anonsai TOP 5miestuose. Diapazonas platus: šiek tiek , pavyzdžiui, apie svingą penkiasdešimtųjų Vokietijoje  ir kai kas apie reivo renginį šiais laikais. Yra ir kitų tekstų, man iki šio nežinomų autorių, bet tai ne minusas, greičiau atvirkščiai.  Nors neaišku, kas iš tikrųjų po tomis pavardėmis gali būti pasislėpęs... :) 

Keletas straipsnių apie meną ir architektūrą. Reikalingos temos, mano nuomone. Man tinka, aš  už jas.

Radau  Seasick Steve. Ačiū atskiras.

Ir žinoma - interviu su Sigitu Parulskiu. Iš čia ir pavadinimas  šiam tekstui.   Nelabai daugiau ką pasakysiu, nes daugumoje atvejų jo mintys man labai artimos. Esu pernelyg nekritiškas jo atžvilgiu. Mėgaujuosi jo tekstais ir viskas, toliau rašyti apie tai - jau būtų nereikalingos, nei jam nei Jums, liaupsės. :)

Išvada: jei dabar paprašytų parekomenduoti žurnalą, manau, kas jau turėčiau ką atsargiai pasiūlyti. Vis tik vieną numerį teperskaičiau. 

Be to jis kainuoja tiek, kiek 2 lrytai, 2 respublikos ir kitos, čia neįvardintos tuštumos. :)

Nors ne, įžeisti jų sulygindamas su tais, nenorėčiau. Visgi jistikrai  vertas tų pinigų, kuriuos sumokėjau. O tai jau manau, šioks toks, jų teikiamos "tuštumos" įvertinimas. :)

2009 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Gimstama nei per anksti, nei per vėlai! O išeinama?

Sakau, įdomiai parašė ir  išprovokavo Sigitas Parulskis. Perskaičius apie S.Gedą lyg ir norisi sutikti su SP argumentais.

Bet vakar taip susiklostė, kad pažiūrėjau dvi laidas (vieną - N.Svanidzės per PTP Planeta kanalą, kitą- Legendos, per LTV) apie Donatą Banionį ir vieną dokumentinį, per TVCI, apie rusų kompozitorių ir dainų atlikėją  Jevgenijų Martynovą.

Išeina, kad kiekvienu atskiru  atveju gali būti kitaip. Taigi Sigitai, situacija banali: kai kurie gyvena ilgai, kiti - per ilgai, dar kiti -per trumpai. Visada taip kalbėsime  apie tuos, kuriuos prisiminsime.

People paskelbė gražiausius metų žmones

Sąrašas ilgas, sudarytas iš 100 vardų. Aišku, kad ten galima atrasti ir Clooney, ir Pitt'ą, ir Jolley, ir Berry. Bet viršūnėje tai, kas populiariausia. Šįmet - Christina Applegate.
Čia įdedu vienintelio filmo, tiksliau - serialo, kur ją mačiau, - nuotrauką: įžymusis "Vedęs ir turi vaikų". Apllegate vaidino dukrą.


Bet People ją iškėlė į viršelį, aišku, dėl krūties vėžio.

Kiti popsiniai kadrai: Michelle Obama, Slumdogų milionieriaus mergina Frieda Pinto ir Slumdogų jaunuolis Dev Patel. Eva Mendes ir Cindy Crawford šiose varžybose varžėsi duodamos forų: nuotraukose jos buvo be grimo. :)



Graži šviežiena: Zac Efron, 21. Vaidino tuose filmuose apie muzikines akademijas, nemačiau ir nenoriu.













Kai kurias nuotraukas galima pažiūrėti čia: Gallery: People's Most Beautiful

2009 m. balandžio 24 d., penktadienis

Mano Verandą uždarė cenzūra

Atsidaręs "Prietaisų skydelį", radau jame raudonomis raidėmis grąsinantį užrašą:

Šis tinklaraštis yra užrakintas ir neskelbiamas dėl galimų „Blogger“ Paslaugos teikimo sąlygų pažeidimų. Neleidžiama skelbti naujų pranešimų, kol tinklaraštis nebus patikrintas ir atidarytas.

Šis tinklaraštis bus ištrintas per 20 dienų, nebent paprašytumėte atlikti peržiūrą.


Ir žemiau- nuoroda:

"Prašymas atrakinti peržiūrą".

Paprašiau, žinoma. Kadangi nelabai nutuokiu, kuo konkrečiai esu kaltinamas. Smalsu sužinot.

Gavau "pasirašyt", reikėjo įrodyt, kad esu žmogus, ne mašina. Po to gavau pasiūlymą kantriai palaukt:

Tinklaraštis pažymėtas kaip šlamštas

Dienyno automatinės nepageidaujamos siunčiamos informacijos sekimo programos aptiko, kad jūsų pranešimai turi nepageidaujamos informacijos platinimo priemonėms būdingų bruožų. (Kas yra nepageidaujamos informacijos dienoraštis?) Kadangi jūs skaitote šį pranešimą, jūsų dienoraštis greičiausiai nėra nepageidaujamos informacijos platinimo priemonė. Automatinė nepageidaujamos informacijos atpažinimo sistema nėra tiksli, todėl mes nuoširdžiai atsiprašome už įvykusią klaidą.

Gavome jūsų prašymą išblokuoti Penktadienis, 2009, Balandžio 24. Atsiprašome, kad mūsų automatinės programos užblokavo jūsų nepageidaujamo turinio neturintį dienoraštį. Prašom kantriai palaukti, kol patikrinsime, ar jūsų dienoraštyje tikrai nėra nepageidaujamo turinio.

Sužinokite daugiau apie tai, kaip dienyne kovojama su nepageidaujamo turinio dienoraščiais.


>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Viskas nieko. Bet koks įžeidimas: mano Verandą pavadinti ŠLAMŠTU... ):
Sakytų- nusikaltėlis, sakytų- vagis, karo kurstytojas. GAlima būtų bent didžiuotis, kad kažkam nepatikau. Bet- šlamštas.... Fui.

LAuksime laiško. GAl ten sulauksiu garbingesnių apibūdinimų. :)

(Jeigu pradingsiu iš interneto- laikykite politkaliniu...)

2009 m. balandžio 11 d., šeštadienis

Po mėnesio


Sakau, šiandien užeisiu ir parašysiu keletą žodžių.  Keletą žodžių per mėnesį. Tiek nedaug, o ganėtinai sunku. Ir dėl to paties - nemėgstu rašyti. Ir kuo toliau - vis labiau.  Kažkur skaičiau ( skaitau  dar... ),  kad tai byloja apie prastus kažkokius gebėjimus ar panšiai. Taigi.. va  atsiliepti kokį kartą kitą, po kažkieno tekstu - kas kita, daug paprasčiau ir  man,  ir daugeliui kitų, "įkandama" (po zubam). Pavyzdžių gausybė. :)

Čia tarp temų praėjo mėnesio laiko tarpas. Nuo vienos šventės- valstybinės,  iki kitos - religinės, o man -tikro pavasario pradžios.

Puiki proga pasveikinti visus su pavasariu! Su šventėmis taip pat! :)

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

Išsiplėtusi vilties erdvė

Šiandien per LR buvo galima išklausyti Mindaugo Nastaravičiaus pakalbinto Arvydo Šliogerio (tikiuosi, kad LRT tinklapyje dar atsiras šio pokalbio tekstas).
Profesorius Šliogeris kaip visada originalus, aštrus ir nepatogus. Todėl visada jaučiu malonumą klausydama ar skaitydama jo mintis, nes jos teikia daug progų pamąstyti, pažiūrėti į reiškinius kitaip.
Šis pokalbis, matyt, buvo suorganizuotas nepriklausomybės atkūrimo šventės proga. Todėl buvo kalbama apie tai, kas mūsų valstybėje per tuos metus įvyko ir kas neįvyko. Žinoma, Šliogeris negailėdamas kritikos pajudino visus nemaloniausius dalykus. Aš išskirčiau mintį apie tai, kad taip ir neturėjom pilietinės vyriausybės. Ne pilietinės visuomenės, kaip įprasta minėti teoriniuose straipsniuose, anot profesoriaus, tai nėra realus dalykas, negali egzistuoti tokie dideli dariniai, tačiau galėtų būti pilietinė vyriausybė. Aš pridėčiau, kad tai ir būtų to, ką vadintume pilietine visuomene, įrodymas. Tai neįvyko. Tačiau paklaustas apie tai, kas gi gero, Šliogeris pasakė irgi labai gerai: išsiplėtusi vilties erdvė. Daug dalykų, kurių sovietiniais laikais nebuvo galima net įsivaizduoti, dabar galimi kaip pasirinkimas.
Ir nors visuomenė ir toliau išlikusi vienišųjų minia - o tai, pasak Šliogerio, yra tas pamatas, kuriuo remiasi totalitarizmas, - tačiau jau vien tai, kad aš galėjau pasiklausyti nevaržomo Šliogerio žodžio ir pasijusti jau ne tokia vieniša, yra labai daug :)
Beje, Šliogeris apie save pasakė, kad jis pats dabar jaučiasi laimingas. Jis jau ir anksčiau ne kartą tai kartojo, gal girdėjote, nesikartosiu, nes nesugebu iš atminties cituoti išgirstų žodžių. Man tie jo žodžiai iš karto susišaukė su šiame tinklapyje komentavusio gerbiamo Fredžio* pasisakymu, kuris man labai patiko ir kurį pacituoti galiu:
Man patinka gyventi, jaučiuosi labai gerai, viskas įdomu, smalsu, viskuo džiaugiuosi, esu "gyvenimo stebėtojas" ir jis man gražus. Tiesa, jei sėdėčiau kokioje nors apšnerkštoje aplinkoje, kai pro stogą varva, po kampus bėgioja pelės, o pro langą matai tik šiukšlynus, šabakštynus, ar kaminus, gal kitaip giedočiau. Žinau, kad skurdas labai slegia, pats taip gyvenau, bet man pasisekė ... ištrūkau.
Sovietoidinio mąstymo aukos šios minties nesupras. Ir nereikia. Jie gyvena paprastame pasaulėlyje, kur jiems pritariantys yra balti, o prieštaraujantys - juodi. Taip jie buvo išauklėti, ką gi padarysi. O aš galiu tik pakartoti Fredžio* ir Šliogerio žodžius: man gera, man pasisekė, nes ištrūkau. Dėl to esu labai laiminga.
Su Šventėmis.

2009 m. kovo 10 d., antradienis

Labai įdomūs tekstai

Tema gal ir pabodusi, net nedrįstu jos nagrinėti - apie prezidento rinkimus.

Vargšai žurnalistai, nieko neišgalvodami, vis aptarinėja D.Grybauskaitės ir nedalyvaujančių Landsbergio ir Brazausko kandidatūras. Lyg ir atsirado įdomesnis kandidatas - A. Butkevičius, bet jis vis kartoja, kad dalyvauti prezidento rinkimuose pats nenori, bet partija verčia... :)

O aš išdrįsiu atkreipti jūsų dėmesį į kitus kandidatus. Tiksliau: pretendentus į kandidatus, nes kandidatu tampama tik surinkus nustatytą skaičių pretendentą remiančių piliečių parašų.

Yra, pvz. , toks pretendentas: Vidmantas Sadauskas. Jis savo pareiškime nurodo iškėlimo save kandidatu priežastis ir siekius:

Toks Jonas Jankauskas sako taip:O visiems žinomas Algirdas Pilvelis jau kaip patyręs savęs iškėlimo profesionalas yra labai santūrus:

Visi pretendentų į kandidatus pareiškimai skelbiami Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos tinklapyje, adresas: Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus pareiškinių dokumentų priėmimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje

Palyginkite A. Valinsko ir D. Grybauskaitės tekstus :)

Ir dar man įspūdį padarė Prunskienė pomėgiai: publicistika, knygos, muzika ir teatras, gamta (grybavimas, uogavimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu).
Publicistika. Gal kas paaiškintumėte, ką šis pomėgis reiškia?
Muzika ir teatras - tokia kategorija, matyt, reiškia operą ir operetę?
Gamtos pomėgio išaiškinimas rodo praktiškąją pretendentės pusę :)

2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Panašumai II









Peržiūrėjau Fantos rekomenduotą filmą "Mėnulio mylia" ir man vėl kilo mintis apie panašumus tarp aktorių, šįkart jaunų. Kalbu apie aktorius Gael Garcia Bernal, Tobey Maguire ir Jake Gyllenhaal.  Tikriausiai jums taip nepasirodys, bet  išdrįsau tokią mintį pateikti.

Kaip neikeista Mantas Jankavičius, kurį irgi prie jų įdėjau, skirtingai nei jie, sprendžiant iš nuotraukų, rudaakis. :)

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Vairavimas

Siandien ryte vaziuodamas i darba eilini karta stebiu, kaip zmones vaziuoja (turbut) irgi i darba. Per kelis metus jau lengvai pradedi atpazinti tuos pacius automobilius, kurie vaziuoja tuo paciu marsrutu, ta pacia vairavimo maniera.
Idomu stebet, kaip zmones skiriasi ta savo maniera. Vieni lekia kaip be galvos, kiti per daug atsargiai ir pedantiskai laikosi eismo taisykliu. Bet tokie neidomus - pirmieji genu atrankos neatlaiko ir po truputi nyksta, antrieji isgyvena, bet jie neidomus savo nuspejamumu. Daug idomesni tie, kurie nei per daug nesilaiko eismo taisykliu nei per daug pazeidineja.
Kaip jus vairuojat ? as kai vaziuoju visada virsiju greiti, ne tiek daug, kad butu nesaugu ir ne tiek daug kad policinikai uzdetu baisia bauda, bet tik siek tiek, kad isliktu tas jausmas ant ribos, bet gi nezinai tiksliai kur ta riba, bet taip buna idomiau, nes negali uzmigt ir visada stebi kelia ar nera kur pakelej stovincio policininko, o jei pagauna tai galimas dar ir idomus pokalbis su policininku :) bandymas paaiskinti, kad vaziavai reikiamu greiciu ir pan. O jei policinikas nenori diskutuoti galima eiti ir teisme bandyt kalbetis (cia pas mus jei nesutinki moket baudos gali eiti i teisma ir ten aiskintis, kur stovejo policininkas, kaip jis greiti matavo ir kaip pats vaziavai ir t.t. vienzo gyvenimo show). Juk linksma stebet kaip gyvenimas sukasi apie tave :)

Laikas mokytis atskirt: 1) žaidimas nėra karas, 2) karas nėra žaidimas

Internetas plečiasi, jame atsiranda vis daugiau naujokų, to pasėkoj keičiasi ir atmosfera.
Bendravimas internete atsirado ne vakar, jis gimė kartu su internetu. Bet tada jame vyravo kitokia kompanija, todėl vyravo ir atitinkami papročiai.
Prisiminkim dar visai netolimus laikus. Kaip atrodė internetas, kol į jį neįsijungė humanitarai ir namų šeimininkės. Jame tada dominavo "savos chebros" jausmas. Internetu tada naudojosi gana specifinė žmonijos rūšis: programuotojai, tinklo administratoriai, hakeriai, mokslininkai, projektuotojai. Ir pan. Žmonės smarkiai įvairūs, bet ir labai panašūs viena savybe: smalsumu naujovėms. O smalsūs žmonės nebūna labai pikti.
ICQ, "pokalbių kambariuose", forumuose tada iškart beveik visuotinai prigijo "hipiškas" jaunimo vakarėlių bendravimo būdas: "susitikom kompanijoj, paplepėsim ir išsiskirsim, nežinau tavo vardo, bet mes čia visi savi, čia kitokių tiesiog nebūna". Tai nereiškia, kad nebūdavo pykstamasi, kad viskas atrodė idealiai. Jaunimo vakarėliuose irgi būna muštynių. Bet, kol apsieinama be peilių, policijos, teismų- tai ten skaitosi normalu ir nieko baisaus. (Kol į tokį vakarėlį neužsuka davatka, arba susireikšminęs mokytojas, arba policininkas).

Mes žodžiuodavomės, kariavome grybų ir miško žvėrių karus, jungdavomės į frakcijas, intrigavome, pykomės ir taikydavomės. Bet visi tie mūsų karai buvo "pinbolas", mėtymasis sniego gniūžtėmis. Niekas negalvojo apie teismus ar realias dvikovas. Tiems, kurie tada buvo internete, susireikšminimas buvo nelabai paplitusi liga. Dar blogiau: tiems, kurie tada buvo internete, susireikšminę žmonės atrodė verti žiauriausių patyčių.
Čia turime prisiminti dar vieną faktą: tada internete dar praktiškai nebuvo žmonių, kuriuos vadiname "viršininkais", "šefais". Jie tada dar nemokėjo naudotis kompiuteriais. Ant viršininkų stalų kompiuteriai tada stovėjo tik dėl gražumo.

Dabar mes išlindome iš savo icq, iš savo forumų, ir staiga pagauname save, kad nebesusigaudome, kas vyksta: internetas jau ne vien mūsų, jame ima veistis vis daugiau rimtų žmonių, kurie kariauja kitus, daug rimtesnius karus, ir tuose karuose skraido jau nebe sniego gniūžtės, o vis dažniau ir akmenys, ir netgi tikros, visai nebejuokingos kulkos. Kaip elgtis tokiam kare- mes dar nelabai mokam, nelabai susigaudom. Teks mokytis.

Nes atėjo jie. Žmonės, kuriems karas nėra žaidimas. Kai kuriems iš jų karas yra profesija.
Aš čia apie viršininkus. Aš čia apie žurnalistus. Aš čia apie visus taip vadinamus rimtus žmones.
Apie susireikšminančius. Apie irzlius. Apie žmones su šlipsais.

Mes jų neišmokysime, kad karą galima žaisti. Jiems neįdomu žaisti, jie dirba. Jeigu jie kariauja, jie kariauja iš tikro. Tikrais šautuvais, tikromis kulkomis. Turime tai suprast, privalome išmokt turėti tai omeny. Tikram kare reikia saugotis priešininko.

Turime dar suprast: jie MOKA kariauti. Mes galime juos apmulkinti žaidime, bet tikrame kare su jais reikia labai atsargiai, nes gali užmušti.

Mums atrodo, kad žurnalistai sau leidžia viską: keiktis, prasivardžiuoti, įžeidinėt. Ir tada nusprendžiame, kad ir mums galima. Nė velnio! Įsižiūrėkite atidžiau, kaip jie tai daro. Jų chamizmas ne šiaip koks, jų chamizmas yra profesionalus, jie prisilaiko savo karo taisyklių, kurių mes nemokame. Jie plūstasi, jie rašo apie žmones įvairiausius dalykus, bet visada šaudo "užsidėję šalmą", t.y.- formaliai nepavartojami žodžiai, už kuriuos tektų atsakyti teisme. Pvz., kasdieną galima rašyti visokiausius dalykus apie "abonentą", bet, jeigu straipsnyje nebus konkrečiai parašyta "Z**kas pavogė tiek-ir-tiek", arba "Z**kas vagis"- viskas tvarkoje, toks rašeiva niekada nebus "nustvertas už galiuko".

O va, jeigu Valinskas per koncertą kvailai pajuokauja- tada jau. Pasakė žodžius, privalo atsakyt.

Taigi, turėkime omenyje, mokykimės. Mokykimės Ezopo kalbos, jeigu norime su jais mėgint kariaut. Jeigu jau norėsis pasišaipyt iš jų, kai jie per daug kvaili ar bjaurūs mums atrodys.

Atsiminkim, ir išmokim atskirt:

Labai norėtųsi, kad jie suprastų, jog mūsų žaidimas nėra karas. Bet to, turbūt, kvaila būtų viltis- jie nesupras.
Lieka mums išmokt jų taisykles. Kad karas nėra žaidimas. Ir kare elgtis kaip kare, o žaidimus žaisti savo ratelyje.

2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

Issigandes Artūras Račas ?

Kaip man idomu pasidare, net visas susireiksminau ... p. Artūras Račas mano nick'a jau vartoja bendrine prasme, kaip idejinio prieso savo sios dienos komentare. Idomiausia, kad, turbut, ideju mes su juo ir nediskutavom visai. Tiesa pasakius sunku butu pavadinti svelnu apsizodziavima diskusija. O jau savo irase jis nedrista reiksti savo nuomones bijodamas Fredzio, Trojaus ir mano atsiliepimu. Ar tai reiskia, kad p. Račas nebegali viesai skelbti savo nuomones nes bijo ?
Skaitau jo paties parasyta biografija:

... principas visada būdavo tas pats: aš rašau, jūs spausdinate. Jei siūlote ką nors taisyti ar išbraukti, mes skiriamės… Tad ir skirdavomės…

Sakyciau, labai pagirtinas principas, tik idomiausia, kad bijojimas rasyti tikintis neigiamos reakcijos, mano nuomone, labai kertasi su tokiu paties issakytu principu. Dabar gi zmogus bijo rasyti net savo bloge. Jeigu ka, tai as atsiprasau, kad ivariau tiek daug baimes, ir cia tikrai be jokios kitos minties. Niekada nenorejau, kad kas nors manes bijotu. Is kitos puses vel perziurejau savo komentarus jo bei Vilnies bloguose ir nerandu (arba as nelabai moku prisitaitkyti savo zodzius sau) nieko tokio ypatingai izeidziancio ar kritikuojancio kuria nors p. Raco isreiksta ideja. Taip man nera priimtina jo pasirinkta israiskos maniera, bet lygiai taip pat nemanau, kad mano israiska yra priimtina visiems, bet man nuo to nera blogiau ir nesijauciu suvarzytas jei kas atvirai isreiskia nepasitenkinima mano israiska. Manau p. Racas turi pakankamai gerbeju, kurie/kurios irodo, kad nemazai grupei zmoniu jo israiska visai priimtina. Ir, tiesa pasakius, as kalbu apie p. Raco israiska komentaruose, o ne jo blogo irasuose ar kituose straipsniuose (kuriu negaleciau pasakyt kad skaiciau).
Ai, viso sio rasinelio paskirtis tik pasakyt, kad pasijutau truputi ant ledo, kai p. Racas mini mano nick'a kaip kokio politikos kritikuotojo ar jo paties kritikuotojo, nors niekada mes su juo jokiais svarbiais klausimais nediskutavom. Tiesiog labai be rysio, kai zmogus susidaro isankstine nuomone be jokio pagrindo ir jokiu diskusiju ar ilgesnio bendravimo, net nepaziurejo i mano drabuzius :)

2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

Šiupininė

Pastaruoju metu čia štilis, įtakotas mano nerūpestingo bastymosi po kitus blogus. (Išmėtai išmintį ir pritrūksta čia :D). 

Štai Vilnis įmetė temą apie kažkokį modus vivendi atvejį. Maniau, kad tai reiškia gyvenimo būdas", man pakako. Bet ne, ateina Fanta, trenkia ilgesnį nei pats tekstas komentarą ir suvelia "poniatijas". Nors prisipažįstant, įtariu, nepaisant jo paneigimo,  kad tai vis viena kabliukas (hook) vienam aiškiai neįvardintam :))  polemikui.

Labanaktis teikia ramybę ir šiek tiek užgludina estetikos ilgesį buities pilkoj kasdienoj. 

Rietuvė visokių nuorodų, nuomonių ir vaizdų! Veranda kaime irgi panašiai įvairiais rakanadais buvo užversta, tokį tarpinį vaidmenį atlikdavo tarp jau nenaudojamo/bet maž dar prisireiks kam nors. Žinau ką žiūrėsiu metams į priekį. Ką skaitysiu - geriau matyti iš Bokštelio.

Mitai, skandalai, įdomūs faktai,  erotika... Kitaip sakant gyvenimo druska. Tikras gyvenimo stebėtojas. Rašyti erotinius "gabalus" reikia fantazijos, o jam, matyt, ją ne rėčiu Dievas nešė, o kokiu gorčium. Todėl ir sekėjų turi gal jau daugiau nei Brežnevas medalių. 

Trumpos betikslės impresijos sekmadienį, kalendorinio pavasario pirmos dienos vakare.  :)


2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Respublika (Žalgiris) vs Lrytas!

"Pakilom į Žalgiro mūšį, pakilkim į mūšį už Žalgirį! "

Taip Respublikos dienraštis  kviečia visus norinčius prisidėti prie Žalgirio mūšių paaukoti VšĮ Kauno "Žalgirio" rėmėjas!

Pats dienraštis, būk tai, kaip pats ir rašo, paaukojo 3 mln. iš kurių jau pusė jau sumokėta už būsimas pergales.

Bus kraujo tuose mūšiuose? 

Pas kaimynus lenkus


Šiandien paskambino senas bičiulis iš Alytaus ir sako:" davaj varom link Suvalkų paslidinėti!"
Atsisakiau tokio netikėto pasiūlymo, tačiau yra ką pagalvoti, kodėl į ten?!

Kodėl žmonės iš Alytaus, kur pernai metų pabaigoje pompastiškai atidarė naujutėlę slidinėjimo trasą Bakšių km. praktiškai Alytuje, varo į Lenkiją Szelment kaimelį (apie 80-90 km.  iš Alytaus) slidinėti.

Pasipustė valdžia investicijomis ir supustė 2 000 000 litų! Pasirodo mažai konkurencinga kaimynų trasai. Bičiulio žodžiais tokią nezgrėbną trasą jis galėjo už 200 000 litų įrengti. O trasa Szelment'e ir pigesnė ir geresnė. Kad pigesnė tai gal šiek tiek dabar lemia "nulinkęs" auksino kursas (1 litas - 1,30 zl).

Taigi geros rekomendacijos ir iš Dzūkijos,  taipogi ir iš Kauno, nes ir mano pusbrolis su šeima dideli gerbėjai šios pramogos bei šios trasos. Juk geras dalykas arti! Gal kam tai taps gera pradžia. :)

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Panašumai











Suima kartais durnas noras parašyti kokią nors nesamonę, imi ir susivaldai - aplink vieni intelektualai, ims ir pasibaidys! :)

Bet dienoraštis dėkingesnis dalykas, būna dienų lyg tyčia, taigi...

Pasitaiko staiga pagalvoti, kad koks nors žmogus turi panašumų su kitu, netgi nebūtinai žinomu, žymiu žmogumi. Bet ir tarp žinomų pasitaiko įdomių pavyzdžių palyginimui.

Štai toks artimos valdžiai aplinkos apsaugos ministerijos vadas G.Kazlauskas  man labai panašus į Zbigniew Kazimierz Brzezinski.

Krepšinio rinktinės treneris Ramūnas Butautas į varliuką Kermitą iš Džimo Hensono lėlių teatro.

A.Abišala priminė kažkurių metų Sean Connery.

O kur klaidžiojantis po internetą liaudies pastebėjimas apie pono Degėlos ir A.Kubiliaus panašumą. :)

O mes ar turime panašumų su kažkuo?  Aš  pagalvojau apie save ir man atrodo, kad asmeniškai nesu sutikęs kažko panašaus. Tad esu unikalus.  :D

 

tv24 teikia naujas paslaugas


Šiandien pastebėjau, kad portalas tv24.lt atnaujino savo išvaizdą ir teikia naujas paslaugas TV žiūrėtojams-maniakams.

Maniakams siūloma prisiregistruoti. Nemokamai ir be įsipareigojimų (t.y., neprašo duoti savo pašto adresą spamui).
Prisiregistravusieji gauna malonumą. Galima "pasidėti į krepšelį" norimus pamatyti filmus ir laidas, ir paskui tą sąrašiuką gražiai atsispausdinti.
Ką aš ir pamėginau padaryt. Gavosi maždaug toks vaizdelis (žr. pav.)

Tokiu būdu galima sau visą asmeninę savaitės TV programą pasidaryt.
Atrodo gana patogu.

iš negudrių senų legendų (2)

"Negudrios senos legendos"- taip vadinu praktiškai niekam nebereikalingus daiktus, kuriuos padedu čia, nelabai suvokdamas tikslą, kuriam galui tai darau. Gal kada nors užeis noras ką nors pratęst, arba perskaityt, arba pasiginčyt.
Medžiagas pavogiau, nesiklausdamas autorių. Aš netikiu kopyraitais internete.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>





Ukbaro enciklopedija
(autorius Troy ir kt. pan.)


Tai tokio Ch.L.Borcheso/ arba Ch.L.Borges , kaip kam patinka / įkvėpta tema. Perkelta iš senų Užuovėjos labirintų,bo ten imtų ir vieną dieną prapultų. Beje šis perkeltas tekstas irgi jau nepilnas. Kai kurie Ukbaro enciklopedijos straipsniai mistiniu būdu jau yra pradingę amžiams. Tai yra žinoma man. Kitiems yra dar kažkas žinoma. Žinias šiems tekstams teikė Mistra, Cronopio,troy, Baristeris,Margarita,Minis,Amliw. Nenurodyti kievieno straipsnio autoriai specialiai. Nes negi jie kūrė Ukbarą.... Ukbaras buvo ir yra visados,tik žinios apie jį kartais prapuola.

O dabar dar kopija ir čia. Nesiklausiant autorių, savavališkai pavagiant. Nors mums ir nereikalingas daiktas. Bet Lizdai irgi ne amžini, tegu būna, gal kada pardavimui pravers. :)
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>


Ukbaro klimatas. Griežtai musoninis. Lyja nuo birželio mėnesio iki kitų metų birželio mėnesio. Ukbaro gyventojai prisitaikę prie tokio klimato puikiai. Kol lyja jie užsiimaa rankdarbiais, kiek protingesni kuria eilėraščius bei lavina savo intelektą. Sausu periodu - vidutiniškai apie šešias dienas per metus jie puola aktyviai daugintis ir kitaip kvailioti.

Ukbaro kulinarija. Dėl drėgno klimato galimi užauginti tik ropliai , galvakojai moliuskai, varliagyviai bei musės. Jie su džiaugsmu ir valgomi. Bet kadangi plebėjai įtaria esant Tlione ir kitokio maisto Ukbaro valdovai kasdien išduoda apie 500 gr. alkoholio kiekvienam suaugusiam Ukbariečiui dezinfekcijos tikslams ir kad ramiau būtų. Tad visi geria, išskyrus tik sausąjį sezoną, kai visi dauginasi.

Ukbaro (ar Uqbaro?) verslai. Pagrindinis gyventojų verslas – verstis nuo šono ant šono, tam kad šiek tiek apšilti ir apdžiūti. Gudresni gyventojai susikurdavo du laužus ir ramiai, suvartoję savo alkoholio dozę, gulėdavo nesivartydami ir kaupdavo savo energiją dauginimuisi. Retkarčiai versdavosi medžiokle, žvejyba ar kita gyvybinio pobūdžio ūkine veikla.

Uqbaro šventės:

Ukbaro pramonė

Uqbaro medicina .

Ukbaro istorija.

Ukbaro istorija.[/I] Ankstyviausias laikotarpis. II dalis. Archeologiniai duomenys:

Ukbaro istorija. Ankstyviausio laikotarpio pabaiga. III dalis

UKBARO GĖLĖS.Tlione gėlės randasi iš šalčio.Vasaros sniegui iškritus,pasirodo pirmieji pumpurai.Pražysta tuomet,kai pajunta praeinant ukbarietį nenešiojantį akmens ant širdies.Žydi tol kol nuskins.Skinti žiedai sudūžta į smulkias aštrias šukes.Mėgiamiausia gėlė yra vanilinio skonio Submarinas.Todėl gavęs dovanų saują sudaužyto Submarino,gyventojas būna laimingas ištisą akimirką.

UKBARO POEZIJA. Tlione gyvena garsus poetas. Kadangi Ukbara ir Tliona skyria Liu kalnas tai visa Ukbaro poezija remiasi vienu pagrindiniu vaizdiniu" Meistras uz Liu Kalno". Taip ir knygos leidziamos: keli Meistro posmai ir tada jau ukbariecio- poeto posmai.
Specifinis Ukbaro poezijos bruozas - saves zeminimas ir dregmes jausmas persmelkiantis visus tekstus - is salies ziurint yra labai idomus ir issiskiriantis:
Citata:
Paslysdamas nusilenkiu nuolankiai
žinančiam ir gębančiam iš Liu,
didybėje jo ištirpstu aš blankiai
ir būdamas gličiai žaliu
dainuoju didįjį iš Liu


Ukbaro dramaturgija. Remiasi Ubandoxi suformuluotais principais - kvadratu kvadrate. Tai yra keturi veikėjai su keturiomis sąvybėmis. Pastovus tik Gerasis Raudonasis Drakonas. Jis atsklendžia nubausti nuobodžiausią veikėją pjesės pabaigoje. O šiaip vyrauja tokie veikėjai: melagis tėvas, kurva duktė, narkomanas sūnus, motina debilė. šiuolaikiniai dramaturgai naudoja pažangius personažus: kurvą sūnų, debilą tėvą, motiną narkomanę ar net dukrą internautę.

iš Ukbaro poezijos

Povandeninį tyliai plaukiantį
į tūkstantį aštriai suskilusį,
sudrėkusiai nekantriai laukiančiai -
atnešiu tarytum nemylimai.
Kad trumpai pasidžiaugtum dūžtančių,
kad bjauriai pavadintum atnešusį,
ir pabertum visą tą tūkstantį
ten, ... kur nagingas iš Liu kasosi.


Čia buvo Tas iš Liu...
Kai dar nebuvo mūsų,
menkų, šlapių, žalių,
apskretusių lig pusės.
Kai dar nebuvo nieko.
Ar prisimint galiu?
Tik patikėti lieka -
čia buvo Tas iš Liu.

Ukbaro istorija IV dalis.

Ukbaro matematika
.
Ukbaro retorika

Ukbaro kovos menai


Ukbaras. Poezijos mokyklos
.
Dėl dažnų lietų ir depresyvios psichikos sandaros beveik visi Ukbare yra rašantys eiles. Vyksta tradicinės kasmetinės Poezijos pavasario varžytuvės. Blogiausios poezijos mokyklos atstovai yra žudomi tradiciniu Ukbare būdu - įkasami iki kaklo į žemę ir ten palaipsniui paspringsta lietuje. Tiesa humanizmo sumetimais jiems leidžiama mirti atsigręžus Liu kalno link.
Tai skatina aukštą Ukbaro poezijos lygį.

Ukbaro terorizmo pagrindai


Ukbaro choreografija

Siekiant šokiu išreikšti tautos dvasią Ukbaro gyventojai savo šaunumą demonstruoja šokdami. Geriausias rezultatas yra šokio metu pasiekti kuo daugiau purslų iš balos kurioje šokama. Tuo išreiškiamas susižavėjimas Ukbaro klimatu bei gyvenimo būdu. Šokama paprastai trise idant būtų galimybė dramatizuoti šokį bei išreikšti kuo daugiau emocijų.
Jei po ypač audringo šokio išsitaško bala(bet tai praktiškai labai retas atvejis) tiems šokėjams nebereikia niekada gyvenime šokti. Giminėje apie juos sklando garbingos istorijos ir pasakojami pasakojimai.
Šokėjas Kuris Ištaškė Balą paprastai iškart nužudomas , kad nesikankintų likusį gyvenimą, kuriame nebeturėtų ko siekti..

Ukbaro gyventojų populiacija


Ukbaro archeologija

.
Ukbaro paradoksai


Ukbaro teisė

Ukbaro laiškai


Ukbaro tautinės mažumos

Rusų nėra. Ir atrodo nebus.
Kartą per metus ukbariečiams pranešama ši žinia ir tą dieną pragiedrėja.

Ukbaro spauda

Ukbaro encikopedijos falsifikatoriai

Nelabai rimti tyrinėtojai pareiškė, kad Ukbare įmanoma siuntinėti paštu popierių. Šmeižtas ir visiškas Ukbaro klimato paniekinimas. Ukbare toks trapus dalykas kaip popierius praktiškai negali egzistuoti dėl ukbariškos drėgmės.
Ambasadorius Liu kalnui Ubandis įgaliotas paneigti visas tokias insinuacijas. Svarbų tekstą ukbariečiai iškala akmenyje arba perduoda eiliuota forma vienas kitam . Taip pat ponas Ubandis pareiškė, kad ukbarologai - falsifikatoriai negaus ateityje vizos į jo šalį.

Ukbaro falsifikatai

Falsifikavima yra nacionalinis ukbariečių užsiėmimas. Pats Ubandis bandė jį sufalsifikuoti, teigdamas, kad Ukbare falsifikatoriai yra išgyvendinami, baudžiant juos vizų atėmimu. Vis dėlto naujiausi eksperimentiniai tyrimai rodo, kad pats Ubandis buvo niekas kitas, kaip didysis falsifikatorius, bandęs įteigti savo pavaldiniams tokias falsifikuotas mintis, kaip antai: dėl drėgmės Ukbare nėra popieriaus, arba ukbarologas Troy nenulipa nuo Liu kalno. Šie falsifikatai yra kruopščiai fiksuojami Didžiojoje Ukbaro tiesos knygoje.

Didžioji Ukbaro Tiesos Knyga ir Penki principai

Visiems Ukbare yra žinoma, kad Didžiojoje Ukbaro Tiesos Knygoje yra prarasti pirmieji puslapiai kuriuose buvo išdėstyti Penki Principai. Todėl bet koks sąmokslininkas norėdamas oranizuoti perversmą ar šiaip gerą aferą paskelbia žinąs ir turįs Penkis Principus. Pasibaigus eiline nesėkme eiliniam sąmokslui po ilgų žudymų ir kankinimų paaiškėja , kad vėl nėra Penkių Principų.
Niekingi plagiatoriai kitose šalyse netgi rašo tekstus išdėstydami argumentus penkiais punktais. Bet kokio tokio rašeivos už patyčias iš Didžiųjų UKbaro Penkių Principų laukia penkių dienų skandinimas, deja teisingumas dar ne visada pasiekia visus.

Ukbaro mokslas. Teorinė fizika.

Dėl lietingų oro sąlygų fizika plėtojama neempirinė, tik teorinė. Garsiausias pasiekimas - Dienų keitimo principas. Jis naudojamas spręsti ypatingai svarbias valstybines problemas. Susėdę ratu Ukbaro fizikai iškviečia dienos, kurią reikia panaikinti, kvarkus ir grubiai jiems įsako dingti už Liu kalno. Diena , kurios nereikia , tokiu būdu panaikinama.
Pavyzdys, Ubandoxi pabodo jo žmona Ui. Tad fizikai panaikino vestuvių dieną iš istorijos . Jei nėra vestuvių dienos - tai nėra ir vestuvių.
Su anos dienos kvarkais už Liu kalno dingo ir Ui.

Ukbaro optimizmas

Uqbaro sausros

Ukbaro svetingumas

Ukbaro dovanos

Ukbariečių mandagumo vizitai

Ukbaro sportas

Ukbariečių nuomone sporto Ukbare nėra. Kitos pasaulio dalys su tuo nesutinka ir labai nemėgsta, kai Ukbaro piligrimai išvykę už Ukbaro ribų pradeda kviesti į pasimatymus vietines moteris ir merginas. Kitos Pasaulio dalys nemėgsta to ne todėl, kad joms iš principo nepatiktų Ukbaro piligrimai, kurie palyginus yra netgi labai savimi išvaizdūs bei šviesaus mąstymo. Blogai yra tai, kad Ukbaro piligrimų pasimatymai įvaro nepilnavertiškumo kompleksą Kitų Pasaulio Dalių garbinamiems asmenims. Iliustruotina yra istorija, kuomet Ukbarietis pakvietęs į pasimatymą merginą pagal visas Ukbaro etikos normas bei tradicijas, įmetė 25 tritaškius iš eilės pagal tos šalies neįsidemėtinos sporto šakos supratimą į vietinio Karaliaus šlovės arkoje pagabintą ąžuolo vainiką, mėtydamas pernokusius arbūzus. Ukbare tai būtų buvusi įžanga pasiūlymui viešai pereiti alėją įsikibus į parankę, tačiau paklaikusi vietinių minia nustūmė merginą į šoną siūlydama pasirašyti kažkokius popierius. Perskaičius popierius Ukbariečiui pasirodė kvaila keletą kartų per savaitę visas rūmuose susirinkusias merginas kviesti pereiti alėją, ir jis išėjo ieškoti merginos, kuriai galėtų pasiūlyti pavakarieniauti. Siūlymas vakarieniauti, anot vietinių gyvenotjų, buvo ne kas kita, kaip iki šiol neregėtas tos Pasaulio Dalies šuolių su lazdmois per telefonų laidus pasiekimas.

Todėl, kaip bebūtų apmaudu Ukbaro moterims ir merginoms, nė vienas savimi išvaizdus bei šviesaus mąstymo Kitų Pasaulio Dalių vyriškis nėra sugebėjęs tinkamai pakviesti į pasimatymą Ukbaro moterų, ir todėl sklando gandai, kad Ukbaro moterys nėra pakankamai gražios.

Ukbaro dizainas

Ukbaro dizaineriai nuo seno garsėja savo lietvamzdžiais. Dėl palankių oro sąlygų šis menas yra perduodamas iš kartos į kartą, tad ukbariečiai yra pasiekę didelių laimėjimų lietvamzdžių kūryboje. Kurdami lietvamzdžius meistriškai naudoja įvairias medžiagas, atranda naujas savybes ir kas kartą tobuliną lietvamzdžių funkcionalumą.

Ukbare yra rengiamos kasmetinės lietvamzdžių parodos. Nepaisant to, kad kievienas ukbarietis prie savo namo pritvirtino originalius dizainerių lietvamzdžius, kasmet atsiranda vis nauji sprendimai. Jų kūrimas labai užslaptintas ir saugomas po devyniais užraktais. Kasmetinių parodų metu dizaineriai žiūri vienas į kitą iš apačios ir stengiasi nutraukti vandens tiekimus konkurentams, idant šie negalėtų parodyti savo sprendimo privalumų. Keturias lietingiausias savaites trunkanti paroda išaiškina geriausius. Tad Ukbaro verslininkai laukia eilėje su ukbariškais pinigais ir už mažiausią kainą perka teises į lievamzdžių gamybą.

Ukbare yra padirbinėtojų ir piratų. Tai tie patys dizaineriai. Iš vienos pusės jie saugo savo projektus ir niekam jų nerodo, bet tuo pačiu metu imasi pogrindinės gamybos, nežymiai pakeitę savo gaminio gabaritus, spalvą ir visiškai atėmę funkcionalumą. Lietų mėgstantys ukbariečiai geriau už nežmoniškus pinigus perka falsifikatą su autografais, vietoj to, kad centus mokėtų už originalius lietvamzdžius be dizainerio parašo.

Kai kurie Ukbaro dizaineriai dar neišaiškinto kvaitulio apimti mėgina emigruoti iš Ukbaro su savo idėjomis ir lietvamzdžių projektais. Tačiau Kitos Pasaulio Šalys kažkodėl tai yra pamėgusios dar 2000 metų senumo lietvamzdžių modelius ir neperka naujų pasiūlymų. Tad ten Ukbaro dizaineriai greitai suvokia savo talento apibrėžtumą ir grįžtą į Ukbarą, kur jau niekada nepakliūna į geriausių dešimtukus. Jiems yra paskiriamos pensijos, o aplink juos sukuriamas nuolatinis sausros laukas iki gyvos galvos.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Mistra
Viešnia iš svetur

Neprisijungęs
Pasisakymai: 191
->Pasisakymas2004-09-07, 15:41 Atsakyti su citata

Troy buvo pradėjęs temą U. forume, kurioje paklausė Ukbaro temos "kūrėjų" leidimo eksportuoti temą į kitą forumą. Diskusija buvo ilga, joje dalyvavo daug žmonių, buvo išsakyta įvairių nuomonių. Leidimas nebuvo duotas, motyvai ir argumentai buvo plačiai išdėstyti.

Į motyvus ir argumentus Troy nesiteikė atkreipti dėmesio, temą niekingai nukopijavo be autorių sutikimo ir - rezultatus matote.

Remigai, - Tavęs kaip admino labai prašau: išimk iš Trojaus postų mano (negaliu kalbėti už kitus) rašytus gabaliukus (konkrečiai: Ukbaro šventės / medicina / Istorija, ankst. laik., II d. / Istorija IV d. / retorika / teisė / archeologija / gyventojų populiacija / terorizmo pagrindai / spauda / svetingumas / dovanos / mandagumo vizitai). Jų vieta buvo, yra ir bus kitame forume.
>>>>>>>>>>>>>
Hla
Degradas su fraku

Neprisijungęs Lytis:Vyras
Pasisakymai: 3275
->Pasisakymas2004-09-07, 15:48 Atsakyti su citata

O, kaip smagu -

Turime nauja internetini kriminala su virualiais virtualiu autoriniu teisiu pazeidimais ir virtualiomis sankcijomis. Su pasimegavimu lauksiu virtualios atomazgos. Beje, pameciau virtualios uzuovejos adresa. Gal kas virtualiai imeskite -


_________________
Niekada nebūna taip, kad nieko nebūtų. Visada kaip nors būna.
>>>>>>>>>>>>>>>

troy
Ultra dalyvis
Ultra dalyvis

Neprisijungęs
Pasisakymai: 3924
->Pasisakymas2004-09-11, 06:46 Atsakyti su citata

Ukbaro rašytojai

Ukbare yra Tikrieji rašytojai ir grafomanai. Tikrieji rašytojai rašo genialius kūrinius,bet jų niekam neduoda skaityti. Nes jie dar nerado tikro skaitytojo,adekvataus Tikriesiems rašytojams. Bet kam duoti skaityti tikrus kūrinius yra šlykštu. Nes nevykęs skaitytojas vien savo kvėpavimu gali išniekinti Tikrąjį kūrinį.
Grafomanai gi rašo bailiai sulindę į sausas vietas ir kartais yra vaikomi pagaliais iš sausų vietų Tikrųjų rašytojų.


_________________
ištiktas gyvenimo
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Hla
Degradas su fraku

Neprisijungęs Lytis:Vyras
Pasisakymai: 3275
->Pasisakymas2004-09-15, 09:22 Atsakyti su citata

Ukbaro medicina

Ukbaro medicinos atsparos taškas yra idėja, kad žmogus neserga, o protestuoja prieš nesibaigiantį lietų. Potobliachas Žaliasis, šios tiesos suradėjas, gydydavo žmones atsistojęs prie tariamo ligonio lovos ir monotoniškai bambėdamas “Kokia baisi sausra”. Daugelis ligonių po dienos – kitos atsidėkodavo apmėtydami Potobliacha kas po ranka papuolė ir atsikeldavo baisingai rėkdami. Labiau užsispyrę mirdavo, tuo užsitraukdami nešlovę.

Vėlesniais amžiais tai tapo ritualu, kurio metu kaimo Bamblys būdavo apmėtomas iš anksto suruoštomis dovanomis.
Ukbaro pramone

Ukbaro pramonė yra šešėlinė. Viskas, kas pagaminta Ukbare, yra nelegalu ir net būtiniausius daiktus, tokius kaip akiniai nuo saulės, Ukbaro pramoninkai gamina prisidengdami legalia veikla. Kadangi vienintelė legali Ukbaro veikla yra menas, kiekvienas amatininkas privalo mokėti eiliuoti, dainuoti ir groti bent jau kietasprandės iguanos odos būgnu. Taciau kuo garsiau Ukbaro pramoninkas deklamuoja, dainuoja ar groja būgnu, tuo didesnį įtarimą jis kelia tvarkos prižiūrėtojams. Ypač persekiojami yra chorai bei vokaliniai-instrumentiniai ansambliai įtariant, kad yra vykdoma serijinė gamyba. Būna ir nesusipratimų. Vienu metu Ukbare buvo suduotas triuškinantis smūgis niekuo dėtiems Grafomanams. Po to sekęs rašytinės poezijos sąstingis sužlugdė šešėlinę plunksnakočių pramonę, kuri dangstė savo veiklą giedodama 96 dalių miuziklą “Ir plaukė naktimis nedaug”. Miuziklas taip pat išnyko iš Ukbaro gyvenimo, ir net tada, kuomet vėl pradėjo atsirasti Grafomanų, šešėlinė plunksnakočių pramonė nebeatsigavo. Tokių nesusipratimų praeity būta ir daugiau, todėl Ukbaro pramonė yra labai cikliška.

Ukbaro švietimas

Mokyklos Ukbare statomos langais ne į Liu kalną. Kabant už lango nepramušamai lietaus sienai Ukbaro mokytojai puikiai persisemia suicidalinėmis nuotaikomis ir jas perduoda toliau mokiniams, kurie žiūri pro tą patį langą į tas pačias lietaus sienas . Taip iš kartos į kartą perduodamas nacionalinis ukbariečio charakteris – tautos pasididžiavimas.

Ukbaro etiketas
Ukbariečiai mandagūs ir drovūs žmonės. Sutikę labiau sušlapusį mandagiai kaire koja pateškena ant jo vandens iš artimiausios balos. Teškenti dešine koja yra baisus įžeidimas, nes dešine koja vaikšto tik Didysis iš Liu, kiti gi nemoka to ir privalo verstis tik kairėmis kojomis bei rankomis.
Moterys gi kadangi sunkiai atskiria kairę nuo dešinės, tad susitikusios išvis nesiteškena, o tik droviai parodo savo kūną tuo pabrėždamos savo moteriškumą.

Ukbaro sanitarija
Ukbariečiams rūpi švara ir higiena. Todėl per didelias liūtis sanitarijos inspektoriai išvaro lazdomis į gatves ukbariečius praustis po liūtimi. Minios liūdnų ukbariečių stovi permerkti liūčių, dainuodami dainą” Vėl aš švarus bei higieniškas”. Sudainavus šią dainą dvidešimt kartų galima eiti namo jau švariam.

Ukbaro verslas
Kadangi ukbariečiai viską priversti daryti kaire ranka taip jiems niekas ir nesiseka. Keli procentai kairiarankių klesti, nes tiems viskas lengva. Kas kelis dešimtmečius, kai kairiarankų namus nuplauna potvyniai., ne tokie pasisekę ukbariečiai susirenka ir ploja katučių. Tada paskelbiamas lozungas “ Visi ukbariečiai lygūs” ir tas lozungas kabo keletą mėnesių.


Ukbaro istorija
Buvo anksčiau parašyta Ukbaro istorija, deja niekingai neteisinga. Naujoji bus Teisingiausia istorija. Senosios istorijos adeptai bus užkasami iki kaklo atsuktais veidas į Liu kalną.

Ukbaro miestai

Per lietaus šuorus retas keliautojas pamato Ukbaro miestus. Kai keliautojas papasakoja apie matytą miestą Ukbariečiai jo pasakojimo pagarbiai išklauso. Jei miestas nupasakojamas gražiai , tai keliautojas išrenkamas miesto valdytoju. Miesto valdytojas sėdi po lietumi ir stengiasi vėl įžvelgti savojo miesto viziją.
Jei vėl įžvelgia jo miestas tampa provincijos sostine.

Ukbaro mastytojai

Ukbaro mastytojų labai galingas protas. Nemastytojai pro juos praeina labai atsargiai, šokdami šonan vos mastytojas sukosti. Nes anie leidžia egzistuoti Ukbarui tik todėl, kad galvoja apie jį. Susirgę ar numirę mastytojai nebegalvoja apie Ukbarą ir Ukbaras galėtų pradingti nuo Visatos žemėlapio. Bet taip nėra nes Ubandoxi paliepė, reikia pažymėti kaip reta išmintingai paliepė, būdrauti atsarginiams mastytojams prie Dabar Mastančių apie Ukbarą. Taip Ukbaras užsitikrino amžiną egzistavimą. Tai yra kol gyvas nors vienas ukbarietis,tol bus atsarginis būdraujantis mastytojas, tol egzistuos Ukbaras

Ukbaro bibliotekininkai

Palyginus sausa vieta Ukbare yra biblioteka. Todėl dėl bibliotekos prižiūrėtojo vietos reikia labai smarkiai kovoti. Kartą per dešimt ar dvidešimt metų būna konkursas į atsilaisvinusią vietą, kai miršta eilinis bibliotekininkas. Reikalavimų sąrašas yra trumpas - privalai būti aklas ir vardu Chorchė. Nes Bibliotekoje yra paslaptys ir ne Chorchėms nėra reikalo suprasti. Bibliotekininkas paslaptis ir saugo.

Ukbarietiškas laikmatis

Ukbaro sekundė yra laiko tarpas, per kuri standartinio dyžio (standartinio Chorchės akies dydžio) lietaus lašas pralekia tarp standartinio Chorchės akių, jam šokant per standartinio dydžio balą... (Standartinės balos dydžio aprašymas, deja, neišlikęs, bet pagal kontekstą tikėtina, kad tai nebuvo vienas iš pagrindinių matavimo vienetų)... Tai viena iš priežasčių, dėl kurios standartiniai Chorchės, bematuodami laiką, galų gale apanka, vos tik pūstelėjus lediniam vėjui... (Toliau sekęs aprašymas daugiau liečia Ukbaro mediciną ir pasakojimus apie Ukbaro bibliotekininkus)...

Ukbarietiška kantrybė

Lietus tetrunka tik vieną ukbarietišką akimirksnį. Gal todėl užsieniečiai apie tuos ukbariečius, kurie prisėdę svečiuose sausrų iškankintuose kraštuose laukia lietaus, sako, kad jie "tokie svajingi romantikai"...

Ukbaro Ukbaras

Seni žmonės pasakoja kad ir tikrajame Ukbare keli agnostikai tvirtina esant įsivaizduojamą Ukbarą ir rašo slaptąją enciklopediją. Jie mano Visatą esant tokią milžinišką bei beribę, kad ukbarai kartojasi ir žodį ukbaras rašo iš mažosios raidės. . Tokios erezijos šalinkai skandinami net neatsuktais veidais į Liu kalną.
Nėra ukbariškesnio Ukbaro nei mūsų Ukbaras. Kiti Ukbarai yra erezija.

Ukbaro sporto klubai

Sportuoti visi ukbariečiai turi vienodas galimybes. Ir moterys, ir vyrai vienodai maloniai sutinkami sporto klube. Valdžia taip pat už sportą ir higieną. Todėl tik įėjęs pakliūni po dušu ir gali prasiprausti visą valandą sporto klube. Štangos ir staklės Ukbaro klimato neatlaiko, prarūdyja per mėnesį, tai sporto klubai naujų ir neperka. Tik dušas amžinas - lietus per stogą nuo Liū kalno...
Vyrai įtempia raumenis po dušu. Moterys juos stebi. Po to moterys grakščiai išsilenkia po dušu. Ir jas tada stebi vyrai.
Toks sportas yra labai ukbarietiškas.

Autorius MUka
(...) Ukbaro legendos (...)

"Lietaus Lapelis"

Ukbare sklando dar viena legenda, kuri paaiškintų svetimšaliui fenomenalią ukbariečių atmintį poezijai, jei tik nors vienas ukbarietis kada teiktųsi padeklamuoti nors vieną eilėraštį svetimšaliui, ar svetimšaliui girdint. Net visi užsienio slaptųjų tarnybų įrašai tose vietose, kur ukbariečiai deklamuoja eiles, tampa nenuskaitomais ir nepataisomai sugadintais, ką žinodami patys ukbariečiai tai kuo puikiausiai panaudoja fonui sudaryti svarbesnių slaptųjų įvykių aptarimų metu. Vienintelis tokiuose įrašuose išlikęs ir kaskart pasikartojantis žodžių junginys - "Lietaus lapelis"...
Ir tik specialiuose akvariumuose muziejaus bibliotekoje dar galima kelis iš tų eilėraščių, tik ką tik ką atvežtus iš Liu papėdės, perskaityti, vis dar mirgančius lietaus rašmenimis tekstuose, kurie čia akimirkai pasirodo ant išrasojančių lietaus akvariumų sienelių, čia ir vėl akimirksniu išnyksta, kad vien tik paraudusiuose gražuolių Chuanitų skruostuose, ar aklųjų bibliotekininkų Chorchių atodūsiuose ir tegali pamatyti ir pajusti jų lietingą dvelksmą...


Ukbaro veidrodžiai. "Meilė be atsako"

Kartais, kai nuo Liu kairiosios pusės dvelkteli stipresnis vėjas, nusileidžia Pilkoji Užuolaida. Ir tada lietus įgauna gyvsidabrio spalvą. Sakoma, kad tuo metu kuris nors vienas iš pačių jautriausių Ukbaro jaunuolių, vos žvilgtelėjęs ton pusėn, įsimyli be atsako, tampa poetu ir pradingsta...
Ir visa tai atsitinka per vieną ukbarietišką akimirksnį...
Ir plaukia Lietaus Lapeliai..
palei Pilkosios Užuolaidos kraštą..
dešiniosios Liu pusės linkui,..
Niekad Nenustojančio genami...

Ukbaro tango

Kai praeina meilės akimirkos ir baigiasi labai smarkaus lietaus sezonas(ir ateina lengvo lietaus sezonas) Ukbare šokamas tango. Instrumentai sugedę ar pamesti. Tad ukbariečiai patys šoka ir patys muša ritmą. Bibliotekininkai dainuoja "Mi Uqbaro querido". Poros sukasi lietaus šuoruose. Blyksi vyrų dantys ir moterų kojos. Šokėja šlapi ir pavargę. Bibliotekininkai kimsta. Tada tango baigiasi. Iki kitų metų.