2013 m. birželio 14 d., penktadienis

Rekviem troleibusui Nr.5


Antraštė turėjo būt su klausimu. Kas parašys Rekviem? 
Aš ne. Nerašysiu, palieku tai žmonėms, kurių gyvenimas daugiau buvo susijęs su gatvėmis Dzeržinskio bei Komjaunimo, su transporto arterija Vokzal- Bazar. 

Atrodo, kad nuo liepos 1 buržujų valdžia, vadovaujama Zuoko, tyliai atims iš mūsų atmintį. 
Vis dar neišdrįsdami nugriaut statulas, puošiančias tiltą, jie smeigs iš pasalų baisesnį peilį tarybiniam žmogui į paširdžius. Nužudys istorinį troliko maršrutą. Maršrutą, su kuriuo, prie kurio ir kuriame užaugo ir gyveno kelios vilniečių ir sostinės svečių kartos. Šitiek vaizdų, istorijų, numindytų kojų, išplėštų sagų, pavogtų piniginių, supjaustytų kailinių nueina į nebūtį...



Maršruto istorija:
1959-11 – atidarytas maršrutas nr. 5 Stotis – F. Dzeržinskio g. Maršruto trasa: Stotis, Sodų g., Komjaunimo g. (Pylimo g.), (atgal: Komjaunimo g. (Pylimo g.), Gėlių g., Sodų g.), V. Kapsuko g. (Jogailos g.), Lenino pr. (Gedimino pr.), L. Giros g. (Vilniaus g.), Černiachovskio (Žaliasis) tiltas, F. Dzeržinskio g. (Kalvarijų g.), st. Verkių gatvė (dab. Žalgirio st.)
1965-12-16/1966 – maršrutas pratęstas iki naujos galinės stotelės „Verkių gatvė“: F. Dzeržinskio g., Generolo V. Obuchovo g. (Kareivių g.), Verkių st. Stotelė Verkių g. ties buvusiu žiedu pervadinta į Žalgirio st. 
1977-07/1981-01-01 – maršrutas pratęstas nuo Verkių g. iki Žirmūnų žiedo: Gen. V. Obuchovo g., Verkių g., bevardis skg., Žirmūnų g., st. Staklių institutas (Žirmūnų žiedas – „Šaltinėlis“); atgal st. Staklių institutas, Žirmūnų g., Gen. V. Obuchovo g., toliau ta pačia trasa.
1991-1995 – maršrutu dirbo vienas iš 5 turėtų Škoda 15Tr modelio troleibusų nr. 1601. 1995 m. sudegė.






2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Servas

Grįždamas po paskutinės darbo dienos, prieš trumpas atostogas, spėjau užsukti į tebedirbančią biblioteką.

Po keleto mandagių frazių apie orą, atostogas ir bukinistines naujienas abi senai pažįstamos bibliotekos darbuotojos paslaugiai puolė siūlyti .

Pasirodo, kad spaudinių dabar marios ir netgi dalį to didelio ženklų srauto jų bibliotekos gauna/įsigyja (per eilę neskaitymo metų reikėtų praleisti kokį pusdienį dieną jas pavartant). Lengvai išsigandęs tarstelėjau:

- Gal paimti Dostojevskį?! - atsakė, kad nensustebtų mano pasirinkimu, nes autoriaus knygų poreikis yra išaugęs, netgi pritrūkus, papildomai nešė senus egzempliorius į salę iš kažkokios saugyklos rūsyje.

Paėmiau tris.

Pirma tokia minkštais viršeliais, švieža ir nenuskaityta. Brett Easton Ellis. Amerikos psichopatas.

Apie kitas dvi nutylėsiu. Bet šitą, anksti iš įpročio kėlęs, ėmiau ir paskaičiau pradžią. Pradžioje jausmas- taip kaip ir rašo šis skaitytojas pirmoje pastraipoje. Skaitysime toliau.

P.S. Galvoju, paklausiu ką šiuo metu skaito kiti. Ten, kur aptarinėjami filmai, nelimpa šis klausimas. :)

P.P.S. Kodėl toks pavadinimas? Na tiesiog, tai padavimas, nebūtinai laukiant, kad kas jį atmuš. Bet vis tiek. :)



2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Atsakomasis tostas

Suirzau vakar. Žinoma, be reikalo, ale ko nepasitaiko. Užeinu čia, patikrinu lyg senas sargas apleistą pastatą, sunkiai atsirakindamas primirštais slaptažodžiais ir bet kokia, "kas ant seilės užeina "tema, perbraukiu dulkes bei voratinklius.

Galvojau, iš pirmo žvilgsnio, kad Minis parašė. Ir tikrai nustebau, radęs intriguojantį Fantos tekstą.

Perskaičius komentarus, nudžiugino tai, kad čia vis dar tyliai lankosi "dvasios". :)

O jau galvojau, kad tikrai amen. Per anksti dar.

P.S. Beje, prisiminiau datas, tai toptelėjo mazgaunėn mintis, kad kitais metais bus 10 metų kaip sulėkėme į vieną virtualią vietą - Fantos eilėraščių lentyną. Po to - kažkokiame Taivanio serveryje bėrėme pirmus bendravimo grūdus.




2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Po 2 metų

Šimtą metų čia nerašiau,- taip turėjo skambėti pirmas sakinys, tokia buvo pirma mintis apie kaip pradėsiu šį įrašą.
Kuris neturėjo turėti prasmės, neturėjo turėti tikslo, taigi, ir antraštės jam nereikėtų, bet, jeigu jau...

Tai, pasirodo, ne 100 metų, o tik dveji.
Dveji metai praėjo nuo tada, kai išjungėme Somnambulandiją.
Visai nedaug, pasirodo. O atrodo seniai.

"Fanta tipiskas vyras. Forumai jam kaip vakarykstes kojines. Tingi plauti-uzsivelka naujas. Orvelai kame tu matei tas aukstas materijas ? Banalios snekos apie Indija, diletantiski samprotavimai apie filmus, ambicingai-amerikietiski - miniski postringavimai. Ir tai tavo manymu aukstos materijos? Fe."
(anot Laimutės. Kuri anuomet buvo ultra, užsivelkanti kojines.)

Oi. Tik nepamanykit, kad čia įsilindau atsiminimais dalintis. Kitaip buvo. Visai netyčia (oi, jau net nebeatsimenu, kaip ir kodėl) įsijungiau šitą "idant", ir smalsu pasidarė pamėgint: ar dar moku prisijungt, ar dar moku čia rašyti, o įdomiausia netgi: ar pastebėsite, ar dar matote šitą "idant".
Beveik tikras esu, kad dar matote.
O tai kas?,- paklausit. -Ogi nieko. Labas šį speiguotai saulėtą pirmadienį.
Galite ir jūs ką nors čia parašyt. Nors visai nebūtina.

(Pažiūrėjau, kad jau vieneri metai su puse, didelis šmotas laiko praėjo nuo juodosios 2009 rugpjūčio 28, dienos, kai Vilnis iškilmingai pakabino plunksną ant kabyklos. Primenu Tamstai, o Vilnie, kad čia dar galėtum retkarčiais parašyti kokį manifestą, nepažeisdama savo principų.
Uždarau šį pastebėjimą į skliaustus, idant nebūčiau už jį mušamas.)