Atsiverciu siandien Lryta ir skaitau, kad seimas balsavo pries zmogaus atleidima is pareigu, kai jis pats nenori ju atlikti. Nezinau ar tai toks budas mazinti bedarbyste ar tiesiog vaikiskas stumdymasis. Anksciau skaiciau p. Ziobienes atisliepimus apie tai kaip jai tenka dirbti ir su ja pilnai sutinku, kad tokiose salygose dirbti butu neimanoma (kai seimo pirmininke pasidavusi bandos spaudimui priekaistauja del gerai atliekamo darbo). Seimas i savo kritika reaguoja mazdaug taip - tu mus kritikuoji, mes taves neatleisim is darbo ir paziuresim, kaip tau ten pavyks dirbt (ypac zinant, kad dirbti neimanoma del sukurtu salygu ir poziurio i pareigas). Viso to didziausias absurdas - zmogaus nenorincio dirbti vertimas islikti pareigose prievarta. Politikams laikas issivaikscioti jei jie politika supranta tik kaip balsavimu primestus gyvenimus, o ne sprendimu ieskojimu kol viskas iki balsavimo nepriejo.
Optikoje
-
Nuėjau į optiką. Pasakiau kokių akinių man reikia. Konsultantė pasiūlė
tokius akinius. Sakau: - Gerai. Tada pagalvojusi pasiūlė dar
kitokius akiniu...
Prieš 6 metus
Lietuvoje iki šiol yra išlikusi tokia praktika: gali dirbti iki numirimo besistengdamas ir darbdavys vis tiek atlyginimo tau nepadidins bei kitaip neįvertins. Bet kai susirasi kitą darbą ir trenksi pareiškimą dėl išėjimo iš šito darbo, tai darbdavys pradės siūlyti aukso kalnus, kad tik pasiliktum. Gal čia panašus atvejis :)
AtsakytiPanaikintiNugi, neraso, kad siulo aukso kalnus ...
AtsakytiPanaikintiJei siulytu tai dar suprasciau, kad siulo persigalvoti, o cia jokios galimybes persigalvoti - neatleisim ir viskas - balsu dauguma.
Rašo, nerašo... Jei šią temą paėmė Lietrytis, tai vadinasi, kažkas prieš kažką intriguoja. Priimti už gryną pinigą tas rašliavas tikrai neverta, jei nėra kitokių informacijos šaltinių. Man asmeniškai ta tema neįdomi. Iš vienos pusės kažkokie durniai klykauja apie neapginamus vaikus, iš kitos pusės aiškinama, kad gyvenime gali būti tik taip, kaip teisininkai pasako. Mano nuomone, abi pusės nėra teisios. Bet sutinku su Seimo sprendimu tuo aspektu, kad viena pusė dar gali ir pasitaisyti, ir daug darbų nuveikti. O violetiniai veikėjai tikrai beviltiški.
AtsakytiPanaikintiVilnie, as tikrai neturiu per daug informacijos saltiniu pasirinkimo.
AtsakytiPanaikintiAtmetus visas nesamones del vienokio ar kitokio violetiniu ivykiu vertinimo, kurie man visiskai neidomus ir nesvarbus.
I sia (gal but galutine) situacija ziuriu mazdaug taip, lyg as nenoreciau dirbti, bet susirnkusi virsesne taryba nubalsuotu ir neleistu man nedirbti. Mano galva tai idiotiska tiketis, kad imciau dirbti jei pries visus balsavimus tiesiai sviesiai pasakau, kad nedirbsiu. Vietoj balsavimo, mano galva turejo buti tarimaisi ir kompromiso ieskojimai (aukso kalnu zadejimai ir t.t.), bei pareiskimo atsiemimas, arba vienbalsis balsavimas uz atleidima is darbo. O dabar raso, kad seimas pareiske pasitikejima ir t.t. ir pan. O ar nuo to pasidare geresnes darbo salygos ir ar kas nors pasikeite, nieko neraso (siandien dar neskaiciau), taigi nori nenori balsu dauguma Ziobiene lieka prirakinta prie darbo, kuri ji atsisako atlikti (zinoma, viskas ka cia prirasiau remiasi, jos tvirta pozicija, kuria, man atrodo, ji isreiske anksciau).
Mini, nors jūs toje Amerikėje ir turite valdžioje Klintonienę, tačiau visgi pagrindinę politiką pas jus daro vyrai. O pas mus vis daugiau valdymo pozicijų užima moterys, todėl manau, kad mūsų vyrai jau susirado ir peržiūrėjo "Moteriškos kalbos žodyną". Pavyzdį gali peržiūrėti adresu: http://mazule4you.blogas.lt/vyru-ir-moteru-zodynas-207.html
AtsakytiPanaikintiTodėl, jei cituojama, kad kokia nors moteriška asaba pasakė "Nedirbsiu", tai visi supranta teisingai taip: "Dirbsiu, jei paprašysit".
Dar būna labai daug pokiliminių kalbų, apie kurias parašo kas nors tik tada, kai VSD nutekina informaciją.
Todėl iš vienintelio šaltinio brėždamas tokias išvadas gali gana smarkiai klysti. Tuo labiau kad lyg per miglą prisimenu, kad minima pareigūnė lyg ir sakė, jog negali dirbti, nes jaučia aukščiausių politikų spaudimą. Aukščiausia politikė Degutienė iš pradžių pratylėjo, o paskui išsigynė ir sakė, kad "kontrolierė turėjo ir tebeturi jos palaikymą". Paskui (ar prieš tai) aukščiausia politikė Degutienė kalbėjo ir taip: "Aš taip ir negavau atsakymo, kodėl ji atnešė pareiškimą." Po kiek laiko ta pati politikė pareiškė taip: "Tikiu, kad balsuodami parlamentarai atsižvelgs į visas faktines aplinkybes ir nesivadovaus vien emocijomis ir priims geriausią sprendimą. Aš asmeniškai balsuosiu už tai, kad Edita Žiobienė ir toliau eitų jai dar taip neseniai patikėtas pareigas". Dar po kiek laiko ji pareiškė, kad balsuos priešingai. Ir t.t. Jei visoje šioje košėje Tu įžiūri kokią nors logiką, tai esi genijus.
Paieškokim logikos Žiobienės, kuri atrodo nuoseklesnė, elgesyje. Prisimenu, kažkas kažkur vapėjo, kad Seimo balsavimas dėl jos atsistatydinimo priėmimo parodytų Seimo pasitikėjimą ar nepasitikėjimą asmeniu, kuris nesutinka dirbti tam tikromis sąlygomis (jausdamas spaudimą), tačiau savaime aišku dirbtų toliau, jei jam kas nors pažadėtų, kad to spaudimo nebebus. Atrodo, kad pati pareigūnė būtent taip ir mąstė, nes po balsavimo ji tvirtino nemananti, kad Seimas pareiškė ja pasitikėjimą, nes "tiesiog nesvarstė nutarimo dėl atsistatydinimo", bet ji pagalvos. Ir t.t.
Uff.. Ilgai rankiojau citatas :)