užsirašau....

sau pasižymiu, kad kol kas spėjau perverst temos "filmų žiūrėjimas" iki 31 psl. 

Pradžia. Šitai daroma, idant...

1. Šitai daroma, idant -

neprapultų suvisai kai kas iš to, kas buvo prirašinėta "Somnambulandijoj".
Manau sutempt čia šiokį tokį archyvėlį. Bent jau dalį atsiliepimų apie žiūrėtus filmus. Gali dar praverst.
Ir šiaip kokias nors savo senas rašliavėles, kurios man pačiam patiks- čia sutempsiu. Archyvan. Tegu guli.

2. Šitai daroma, idant -

būtų vieta, kur galės, jeigu turės noro, lygiateisiškai ir laisvai susitikt bei reikštis visi likę Somnambulandijos piliečiai. Jungdamiesi prie grupės, arba individualiai, arba tik iš-už-kampiškai-anonimiškai; kožnam pabažnam bus leista pasirinkt savo būdą, pagal skonį.

"In Bruges"

"In Bruges".

http://us.imdb.com/title/tt0780536/

Žiūrėjau tą filmą teisingai, beveik nieko apie jį iš anksto nesityrinėjęs. Išskyrus žvaigždučių skaičių imdb, daugiau nieko nežinojau. Netgi buvau įsitikinęs, kad tai belgų filmas. Ir tik šiandien perskaičiau, kad ne, kad, atseit, britaniškas. 

Kadangi man nebuvo pasakyta, kaip privalau suprasti ir įvertinti juodąjį humorą, kai kurios filmo vietos mane truputį nervino kvailoku sentimentalumu. Šiandien perskaičiau, kad tai toks humoras, atseit, buvo. Ne skystalai, o toks žiaurokas pasišaipymas, atseit. Aha, dabar žinosiu. Kai kitą kartą žiūrėsiu. 
Bet man ir taip užtektinai patiko, buvo visai miela. :)

http://www.volgograd.ru/theme/info/...kino/157850.pub

http://forum.exler.ru/index.php?showtopic=136447

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Vilnis:

Ar čia nebus koks nors analogas tų "Adomo obuolių", kurie, atseit, Tau nepatiko. Gal tik nuo nuotaikos priklausė? Pabandyk vėl "Adomo obuolius" pažiūrėt, gal jau pribrendai. 

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Nepribrendau ir nepribręsiu. Nebe. Anas- jaunuoliukams su pretenzijomis į filosofus. Šitas- pabrėžtinai žavingi paveikslėliai, pabrėžtinai kvailoki juokeliai, lyriškas lėtumas ir gražumas, maždaug kaip "Pasiklydę vertime". Filosofuojantys jaunuoliai jame neras ką įžvelgti, nebet suras porą kartų nusižvengt iš kokios nors frazės, kurios aš net nepastebėjau. 
Čia filmas paprastesniems žmogiukams, Teisingas bei Trojus gali ir nesivarginti. 

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Vilnis:

Citata:

fanta rašė: Antras filmas- jau kino mėgėjams. Muzikos jame yra, bet ne ji svarbiausia.  "In Bruges". Žiūrėjau tą filmą teisingai, beveik nieko apie jį iš anksto nesityrinėjęs. Išskyrus žvaigždučių skaičių imdb, daugiau nieko nežinojau. Netgi buvau įsitikinęs, kad tai belgų filmas. Ir tik šiandien perskaičiau, kad ne, kad, atseit, britaniškas.  Kadangi man nebuvo pasakyta, kaip privalau suprasti ir įvertinti juodąjį humorą, kai kurios filmo vietos mane truputį nervino kvailoku sentimentalumu. Šiandien perskaičiau, kad tai toks humoras, atseit, buvo. Ne skystalai, o toks žiaurokas pasišaipymas, atseit. Aha, dabar žinosiu. Kai kitą kartą žiūrėsiu.  Bet man ir taip užtektinai patiko, buvo visai miela.

Filmą žiūrėjau po Fantos perspėjimo apie juodą jumorą. Ir vis tiek manau, kad Martinas McDonagh čia pademonstravo ne juodąjį jumorą, o kokį nors airišką. Specifinis, su didžiausiom melancholiškom priemaišom, gal aplamai režisierius taip visą siužetą ir stilių sukurpė operuodamas didžiausiais kontrastais. Nuostabūs Briugės vaizdai - nykioje Belgijoje, airiški samdomų žudikų snukiai - ir tokie žmogiški jų personažai, kad banditais prieš juos atrodo kvaili turistai amerikonai ir kanadiečiai, ir t.t., ir pan. Kiekvienoje scenoje kertama per klišes: nešabloniški dialogai sakomi labiausiai nuvalkiotais žodžiais, o šūkius apie nekalto berniuko žūtį šūkčiojantis Ralfo Fienness'o personažas, atrodo, sukarikatūrina viską. 

Pažiūrėjau, kad airis Martinas McDonagh pastatė dar tik du filmus. Už pirmąjį - trumpametražį "Six Shooter" 2006 metais gavo Oskarą. Antrasis štai - "In Bruges". Panašu, kad į kiną atėjo žmogus su veidu.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Teisingas:

"Čia filmas paprastesniems žmogiukams, Teisingas bei Trojus gali ir nesivarginti." 
Cituoju Fantą , kuris taip vainikuoja savo recenziją apie filmą "In Bruges".
Nors žadėjau laikytis Fantos rekomendacijų, bet nesigavo.Vienas kinomanas , žinodamas mano silpnybę britiškiem filmam, atnešė diskelį būtent su šituo filmu. Net nusijuokiau , perskaitęs ant vokelio užrašą " In Bruges ". Draugelis, išgirdęs, kad nusijuokiau, nusivylęs paklausė-" ką, jau matei? " .
- Ne, atsakiau,- tik vienas kolega primygtinai rekomendavo pasižiūrėti..
Vakar nakčia pasižiūrėjau. Fanta, be abejo, provokavo.Pasižiūrėk ir Tu Troy. Filmas tikrai vertas šito.

"Shine The Light"

...........  tiems, kurie muzikos visai nemėgsta, apie šitą filmą geriau ir nesakyt nieko, neverst žmonių kankintis, nuobodžiaut dvi valandas ir t.t. Nors gal aš ir neteisus? Juk ponia Živilė lyg ir prisipažino tik iš to filmo sužinojusi sau naujieną, kad baisiosios grupės Rouling Stones muzikos malonumą, pasirodo, gali pajusti net ir pipinytės, jeigu jas pasodint į Kanų festivalio atidarymo salę ir priverst žiūrėt nufilmuotą koncertą. O dar jeigu pasakyt, kad koncertą nufimavo ne bet kas, o pats Skorcezė.
Na, žinoma, Skorcezė yra profesionalas. Manau, lygai taip pat galėtų sužavėti Kanų festivalio publiką, jeigu būtų nufilmavęs ledo ritulio varžybas, arba automobilių parodą, arba... -nesvarbu, bet ką, kas yra verta dėmesio ir pakankamai efektinga. 
Yra gausybė gerai nufilmuotų įspūdingų filmų, kuriuose užfiksuoti muzikos įžymybių koncertai "live". Vieni labiau įspūdingi, kiti- mažiau. Nepasakyčiau, kad šitas Skorcezės gaminys kažkaip ypatingai išsiskirtų. Tiesiog anie visi kiti filmuoti koncertai (Elvio Preslio, Queen, U2, Pink Floyd'ų, Madonos, Princo.. ai, geriau nemėginsiu vardint, jų daugybė įvairiausių, kai kurie tikrai labai efektingai nufilmuoti) nebuvo pateikiami festivalio atidarymui vietoje "normalaus" rimto festivalinio filmo. Nenuostabu, kad taip dėkingai nudžiugo visokios pipinytės, galima jas suprast: atėjo žmonės nusiteikę pradėt vargt vargelio, dirbt darbelio o čia jiems pradžiai pateikė visai kitokį, niekuo neįpareigojantį patiekalą iš visai kitos sferos. 
Na, specialistai, turbūt, tikrai galėjo įvertinti geriau už mane visus tuos nepriekaištingai atliktus techninius dalykėlius. Tas visas kameras, rakursus, apšvietimus, perėjimus ir t.t. Galima tik mėgint įsivaizduot, kiek dienų prakaitavo montažininkai ir garso operatoriai, kad mums pateikt tokį "normaliai" stebuklingą garsą ir vaizdą. Kur viskas "paprasčiausiai" ryšku, tyra, natūralu, jautiesi tiesiog čia, ant scenos, gyvai. 

Tai... nežinau, ką sakyt. Tiems, kurie mėgsta klausytis muzikos- drąsiai sakau: būtinai žiūrėkite, patirkite malonumą, jis didžiulis. Ypač, jeigu sąlygos leis nepagailėt sau decibelų kuo daugiau. 
Na, o ką sakyt kino mėgėjams, niekada nesidomėjusiems jokiais "bidlais" nei "roulingais"...? Čia jau sunkiau. Įtariu, kad Kanų festivalio kritikai truputį perdėtai išliaupsino tą filmą, grynai dėl Skorcezės. Nežinau, kaip jis atrodo nemėgstantiems muzikos, sunkiai įsivaizduoju. Gal ir nelabai nuobodžiai...