Sakau, įdomiai parašė ir išprovokavo Sigitas Parulskis. Perskaičius apie S.Gedą lyg ir norisi sutikti su SP argumentais.
Bet vakar taip susiklostė, kad pažiūrėjau dvi laidas (vieną - N.Svanidzės per PTP Planeta kanalą, kitą- Legendos, per LTV) apie Donatą Banionį ir vieną dokumentinį, per TVCI, apie rusų kompozitorių ir dainų atlikėją Jevgenijų Martynovą.
Išeina, kad kiekvienu atskiru atveju gali būti kitaip. Taigi Sigitai, situacija banali: kai kurie gyvena ilgai, kiti - per ilgai, dar kiti -per trumpai. Visada taip kalbėsime apie tuos, kuriuos prisiminsime.
Pranešimai
Atsimenu, panašiai S.Geda pasakojo po Beresnevičiaus mirties: šis paskambino girtas, norėjo labai pašnekėti, o Geda patingėjo gaišti laiką...
AtsakytiPanaikintiTurbūt dūšia pati nusprendžia atsiskirti, kai pamato, kad niekas jau nebeatsiliepia, niekas nebenori šnekėt, niekam nebereikalingas žmogus, tik kliudo visiems. Užmarštis ir savigrauža yra pats didžiausias žudikas kūrybingiems žmonėms. O kurie nesigraužia, tai tegul gyvena.
Gal šiais, GB ir SG, kitais atvejais, tačiau nemažai žmonių išėjo palyginti jauni ir reikalingi, nekalbant apie artimuosius, bet ir kitus žmones.
AtsakytiPanaikintiO kiek niekam nebereikalingų senukų šaukiasi neprisišaukia mirties?
AtsakytiPanaikinti