"Pi"

Žiūrėjau pretenzingą Aronofskio filmą, kuris vadinasi "Pi". (1998m.)
Kažkada Užuovėjoj jį kažkas smarkiai gyrė. Berods, Manu. Nors gal kas nors kitas. 
Filmas apie truputį kvanktelėjusį jauną matematiką, filmas padarytas "cyberpunk" stilium, juodai-baltas, su didelėm pretenzijom į filosofines gelmes, ar meniškumą, ir šiaip velniai žino ką. Ir jis savo tikslą pasiekia: filmą galima žiūrėt, įmanoma žiūrėt, nenuobodu. O tiems, kam norisi- galima netgi labai juo susižavėti. 
Senberniui Adučiui nesinorėjo:

Citata:

Darrenas Aronofskis labai nori būti originalus. Gan originalų kiną jis ir kuria, bet man jo originalumas neįdomus. Pagrindinė to priežastis - filmas "Pi", kaip ir filmas "Requiem For A Dream", po pirmų keliolikos minučių daugiau nieko nepasako. Užtat filmas nespalvotas, rodo daug staigių arba priartintų kadrų, sako daug 'neorganizuotų' sakinių ir turi soundtracką su Orbital, Aphex Twin ir pan. O šio indo turinys - kai kurios šimtus kartų supaprastintos ir suprimityvintos U.Eko "Fuko švytuoklės" problemos. Tiesa, tokie filmai turi tą keistą savybę rodytis ypač gerais ir protingais

Man gal norėjosi truputį labiau, bet žavėjimąsi truputį gadino tai, kad visą filmą ėmė juokas, noras šaipytis iš viso to "mokslingumo". 

Bet buvo, yra ir dar bus daug žmonių, kurie filmu LABAI žavėjosi. 
Jauni žmonės. Ypač tie, kurie patys yra panašiai kvanktelėję:
http://mindaugas.livejournal.com/28960.html

Citata:

Šiandien ryte besiprausdamas pamačiau brolio padėtus naminių nariuotakojų neskraidančių(tarakonų/skruzdėlyčių) nuodus kampe. Kilo tokia mintis (šį kartą rašau į LJ): "galima būtų padaryti tokius spąstus: kampe skylutės ir judesį detektuojantis paviršius. Prie sienos prikabinta pailga kolbutė su agurkų ar kokių daržovių kvapu (tarakonai mėgsta agurkus). Tarp šių elementų - vamzdelis su elektriniu siurbliuku. Kuomet tarakonas užlipa ant paviršiaus, siurbliukas stipriai trūkteli orą ir įsiurbia tarakoną į kolbutę. Sienų kampuose - rinktųsi tarakonai kolbutėse. Jie puoštų kambario vaizdą. Tarakonus galima būtų vėliau paleisti į lauką"...

Manau padaryt bandymą: siūlysiu tą filmą pažiūrėti įvairiems žmonėms, o pagal jų reakciją spręsiu, ar jie pakankamai jaunatviški yra. Pradėsiu nuo Vilnies. Jei sakys, kad filmas nuostabus, žavėsis juo- žinosiu, kad. O jeigu sakys ką nors panašiai, kaip Adutis- sakysiu, kad.

O aš tai nebūčiau apie tą filmą plepėjęs nieko. Bet man įdomus dalykas atsitiko žiūrint. Ten filme yra viena personažė, tokia negrė. Ji ten yra blogietė, kažkokios galingos verslininkų mafijos atstovė, persekiojanti herojų tikslu išgaut iš jo stebuklingąjį kodą. Filmui tęsiantis, mane vis labiau kankino jausmas, kad aš ją iš kažkur pažįstu. Negalėjau suprasti, iš kur. Ir tik į patį galą supratau, kad ta pažįstamoji, kurią taip stengiuosi prisiminti, yra ne kas kitas, o galingiausioji pasaulio ponia Kondoliza Rais . Tikrai tinkamas tipažas, nieko nepasakysi...


(Aktorė Pamela Hart. Šiame kadre gal ir nėra taip panaši į Kondolizą, bet kituose- smarkiai.)