Žiūriu visai neblogą filmą "Stranger Than Fiction". Lietuvių kino platintojai tą filmą pavadino "Sukurtas Haroldas", o rusai - "Персонаж". Istorija, panaši į Čarlio Kaufmano struktūras, tačiau nustebusi aptikau, kad scenaristas ne jis. Dar įdomūs vaidmenys: puikus - tiesiog labai puikus - Dastinas Hofmanas ciniško literatūrologo vaidmenyje - į jį vargšas Haroldas kreipiasi, kai vis labiau įsitikina, kad jis yra kažkieno rašomo pasakojimo personažas. Ema Thompson neblogai parodijuoja į kūrybinę krizę įpuolusią autorę, vis nežinančią, kaip pasielgti su Haroldu.
Aplamai, kai pasakoju, atrodo, kad visiškos nesąmonės, tačiau filmas taip gyvai pastatytas, kad žiūrėti labai įdomu.
Pasidedu nuorodą į Сергей Васильев-младший recenziją - paskaitysiu, kai pažiūrėsiu antrąjį filmo failą:
http://cn.com.ua/N457/culture/cinema/
Aplamai, kai pasakoju, atrodo, kad visiškos nesąmonės, tačiau filmas taip gyvai pastatytas, kad žiūrėti labai įdomu.
Pasidedu nuorodą į Сергей Васильев-младший recenziją - paskaitysiu, kai pažiūrėsiu antrąjį filmo failą:
http://cn.com.ua/N457/culture/cinema/
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Fanta:
Nežinau, kas tas Kaufmanas. (Įtariu, kad ne man jis, bet paskui kada nors pasidomėsiu...). O apie Dastiną Hofmaną pasakysiu, kad jis, žinoma, man patinka, bet jis VISADA VIENODAS, ką bevaidintų. Ir personažai jo daugmaž visi vienodi. Žinoma, tuo pačiu ir visi vienodai žavūs.
Tą patį galima sakyt apie visas žvaigždes, aišku. Bet apie šitą ypač.
Tą patį galima sakyt apie visas žvaigždes, aišku. Bet apie šitą ypač.
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Vilnis:
Filmas labai patiko. Tinkami akcentai.
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Fanta:
Nevadinčiau Hofmano personažo (to kritiko) labai cinišku. Tiesiog "patyręs", "visko matęs" ir t.t. Kur kas daugiau juokingo mielo cinizmo rodo ta simpatiškai putli rašytojos asistentė. :)
Labiausiai man patiko 2 vietos :
1) scena, kur literatūrologas įtikinėja personažą Haroldą, kad tas tiesiog PRIVALO mirti, nes kitaip knyga gausis niekam tikusi, prasta;
2) scena, kai personažas ateina pas rašytoją ir ji PAMATO jį gyvą, tikrai egzistuojantį. ir nežino, ką su juo daryt.
Šaunus filmas.
Nors, po teisybei, turintis tą pačią bėdą, kai ir knyga apie Haroldą. Jam būtų labiau tikusi liūdnesnė pabaiga. :) Didžiojo meno tikslais Haroldą reikėjo vis tik nužudyt. ... :)
Bet tada būtų buvę liūdniau ne tik Haroldui, bet ir žiūrovams. Užtai labiau patiktų kritikams. :)
Labiausiai man patiko 2 vietos :
1) scena, kur literatūrologas įtikinėja personažą Haroldą, kad tas tiesiog PRIVALO mirti, nes kitaip knyga gausis niekam tikusi, prasta;
2) scena, kai personažas ateina pas rašytoją ir ji PAMATO jį gyvą, tikrai egzistuojantį. ir nežino, ką su juo daryt.
Šaunus filmas.
Nors, po teisybei, turintis tą pačią bėdą, kai ir knyga apie Haroldą. Jam būtų labiau tikusi liūdnesnė pabaiga. :) Didžiojo meno tikslais Haroldą reikėjo vis tik nužudyt. ... :)
Bet tada būtų buvę liūdniau ne tik Haroldui, bet ir žiūrovams. Užtai labiau patiktų kritikams. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą