Prisipažįstu nė kiek nesigėdydamas, nors gal ką nors eilinį kartą pašiurpinsiu savo tamsybe: iki vakar dienos nieko nežinojau apie tą filmą, nebuvau matęs, ir neturėjau aplamai jokio supratimo, jokios išankstinės nuomonės. Nei Tomo Mano neskaičiau, aplamai vienintelė informacija mano galvoje buvo tik girdėti vardai- žinojimas, kad Viskonti yra klasika, ir filmas "Mirtis Venecijoje" yra klasika.
Taigi, žiūrėjau be jokios išankstinės informacijos, be jokio išankstinio nusiteikimo. (Na, vienas išankstinis nusiteikimas, tiesa, buvo: nusiteikimas priimt meno kūrinį).
Padariau išvadą, kad gal ir labai gerai išėjo, gal man pasisekė, kad nepamačiau šito filmo anksčiau, kada buvau jaunas. Nežinau, kaip tada man būtų pasirodę. Gal nuobodu, gal kvaila. Gal pasibjaurėčiau gėjiškais motyvais, o gal paprasčiausiai nieko nebūčiau supratęs... O gal ir ne. Gal kaip tik reikėjo pamatyti tada, kai žvilgsnis buvo smalsesnis ir spalvos ryškesnės. Ką aš žinau...
Man pasisekė, kad taip ilgai nesisekė pritaikyti subtitrų "delay", turėjau filmo pradžią sukti vėl, ir vėl, ir kitą dieną vėl..., kartojosi tie patys vaizdai, ypač ta 10 min. pradžia man labai patiko:
be jokio teksto, be žodžių, tik impresionistiniai vaizdai: iš miglos, iš saulėtekio, iš jūros kvapo lėtai ryškėja garlaivis, tapyba, paveikslas ima įgauti vis daugiau ryškėjančių detalių, kontūrai lėtai darosi apčiuopiami, ir jau tai po truputį darosi filmas, ne drobė, Venecija iš paveikslo pradeda rodytis garsais, triukšmais, judesiais... Išgirstame pirmas frazes, dar visai beprasmiškas, kažkas prasideda. Filmas. ...
Tada, taikydamasis tuos titrus, paties filmo, aišku, ir nemačiau, žiūrėti paskui teko jau vėl iš pradžių, jau sekant tekstą, paeiliui, be stabdymų ir sugrįžimų. Bet į nuotaiką jau buvo gerai įsigyventa. ...
Ir toks "ilgas pasirengimas" buvo labai tinkamas dalykas, nes nuotaika tame filme yra dalykas svarbiausias (gal net vienintelis..., nors mėgėjai filosofijų ir šiaip visokių reikšmių, turbūt, nesutiks su manim).
Šitas filmas- grynai tapyba, muzika, baletas. Impression, soleil levant....
Monet, Caillebotte, Diagilevas ir pan.
Filmas stilingas, liguistas, aristokratiškas.
Paskui gal pamėginsiu paskaitinėti ką nors, pažiūrėt į visokius turinio aiškinimus. Bet man tai neatrodo svarbu, nelabai domina. Mano supratimu, ten svarbiausia buvo vaizdas.
Kadras iš filmo.
(Paskui pažiūrėkite kitus vaizdelius iš čia, jie visi gražūs, aš negaliu visus čia sudėti... )
O čia- ne iš filmo.
Claude Monet. "The Beach at Trouville"
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą