Šiandien per LR buvo galima išklausyti Mindaugo Nastaravičiaus pakalbinto Arvydo Šliogerio (tikiuosi, kad LRT tinklapyje dar atsiras šio pokalbio tekstas).
Profesorius Šliogeris kaip visada originalus, aštrus ir nepatogus. Todėl visada jaučiu malonumą klausydama ar skaitydama jo mintis, nes jos teikia daug progų pamąstyti, pažiūrėti į reiškinius kitaip.
Šis pokalbis, matyt, buvo suorganizuotas nepriklausomybės atkūrimo šventės proga. Todėl buvo kalbama apie tai, kas mūsų valstybėje per tuos metus įvyko ir kas neįvyko. Žinoma, Šliogeris negailėdamas kritikos pajudino visus nemaloniausius dalykus. Aš išskirčiau mintį apie tai, kad taip ir neturėjom pilietinės vyriausybės. Ne pilietinės visuomenės, kaip įprasta minėti teoriniuose straipsniuose, anot profesoriaus, tai nėra realus dalykas, negali egzistuoti tokie dideli dariniai, tačiau galėtų būti pilietinė vyriausybė. Aš pridėčiau, kad tai ir būtų to, ką vadintume pilietine visuomene, įrodymas. Tai neįvyko. Tačiau paklaustas apie tai, kas gi gero, Šliogeris pasakė irgi labai gerai: išsiplėtusi vilties erdvė. Daug dalykų, kurių sovietiniais laikais nebuvo galima net įsivaizduoti, dabar galimi kaip pasirinkimas.
Ir nors visuomenė ir toliau išlikusi vienišųjų minia - o tai, pasak Šliogerio, yra tas pamatas, kuriuo remiasi totalitarizmas, - tačiau jau vien tai, kad aš galėjau pasiklausyti nevaržomo Šliogerio žodžio ir pasijusti jau ne tokia vieniša, yra labai daug :)
Beje, Šliogeris apie save pasakė, kad jis pats dabar jaučiasi laimingas. Jis jau ir anksčiau ne kartą tai kartojo, gal girdėjote, nesikartosiu, nes nesugebu iš atminties cituoti išgirstų žodžių. Man tie jo žodžiai iš karto susišaukė su šiame tinklapyje komentavusio gerbiamo Fredžio* pasisakymu, kuris man labai patiko ir kurį pacituoti galiu:
Sovietoidinio mąstymo aukos šios minties nesupras. Ir nereikia. Jie gyvena paprastame pasaulėlyje, kur jiems pritariantys yra balti, o prieštaraujantys - juodi. Taip jie buvo išauklėti, ką gi padarysi. O aš galiu tik pakartoti Fredžio* ir Šliogerio žodžius: man gera, man pasisekė, nes ištrūkau. Dėl to esu labai laiminga.Man patinka gyventi, jaučiuosi labai gerai, viskas įdomu, smalsu, viskuo džiaugiuosi, esu "gyvenimo stebėtojas" ir jis man gražus. Tiesa, jei sėdėčiau kokioje nors apšnerkštoje aplinkoje, kai pro stogą varva, po kampus bėgioja pelės, o pro langą matai tik šiukšlynus, šabakštynus, ar kaminus, gal kitaip giedočiau. Žinau, kad skurdas labai slegia, pats taip gyvenau, bet man pasisekė ... ištrūkau.
Su Šventėmis.
Pranešimai
Ištrūkau. Nėra taip jau įspūdinga. Galima paprasčiau - išėjau. Juk žingsnis po žingsnio. Po truputį išsilaisvini...
AtsakytiPanaikintiačiū, Vilnie, už sveikinimą, tave taip pat su šventėmis,
AtsakytiPanaikintiprisipažinsiu, kad šį tinklapį įtraukiau į kelių išrinktųjų sąrašą, visada paskaitau,
dar pastebėjau, kad vis rečiau kur nors palieku įrašą, nes tų prasmingų žodžių gerklėje nėra daug, o bet ką kalbėti tik dėl kalbėjimo - nematau reikalo, nemėgstu tuščiažodžiauti,
tik kai labai pritvinksta, norisi išsikalbėti ...
Vilties erdve ir dar issipletusi. Kazkaip man vis prisimena Reling parasas - suteik zmogui vilti ir tu ji pavergsi - ar kazkaip panasiai. Kuo toliau as gyvenu, tuo labiau pradedu pritarti siai Reling minciai. Skaitydamas Vilnies dziaugsma kad issiplete vilties erdve, mastau, kad issiplete galimybes pavergti zmones. Nors zinoma, pavergti greiciausiai tuos, kurie "pasirenka" patys tokie buti. Bet, greiciausiai yra ir kitokiu zmoniu, kurie samoningai suvokia kokios gali buti vienokio ar kitokio pasirinkimo perspektyvos ir gal renkasi kitaip - naudingiau sau - tuo budu prisiderindami prie tam tikros issipletusios vilties erdves nisos. Ir kai pajunti, kad ta nisa atitinka siekius, bei viltis, greiciausiai pasijunti laimingas - galvodamas kad teisingai pasirinkai, nors gal tik prisiderinai. Todel, manau teisingiau ir yra sakyti istrukau, o ne isejau - istrukau is tos erdves, kur tiek daug nereikalingu/pavergianciu pasirinkimu.
AtsakytiPanaikintiSkambes baisiai nuobodziai, bet ir as jauciuosi istrukes ir laimingas tuo, kad galiu pasirinkti tai kas aplink mane ir kas man idomu - prisitaikyti savo norus prie esanciu galimybiu.
Dėkoju Jums, atsiliepusiems. Nemoku patraukliai ir laisvai reikšti savo minčių, todėl dažnai mano tekstai nuskamba kaip atsišaukimai ar deklaracijos, nors bandau tik pasidalinti savo mintimis ir visada laukiu ir papildymų, ir prieštaravimų.
AtsakytiPanaikintiFredi*, ir man jau dažnokai praeina noras kalbėti su tuštuma, kartais tik neišlaikau, kai emocijos labai jau spaudžia :)
Su Miniu apie vilčių neturėjimą pasiginčysiu kada nors ateityje, o Troy minčiai apie tai, kad laisvėjimas yra palaipsnis, pritariu. Tačiau kalbu apie momentą, kai žmogus supranta, kad jau yra nuo kažko laisvas. Toks palengvėjimo ir džiaugsmo jausmas. Juk svarbiausia tai suprasti, tik tada tikrai būsi laisvas.
Pavyzdžiui, pažįstu daug žmonių, kurių jau seniai nekamuoja nepriteklius. Tačiau jie vis dejuoja, kad neturi to daikto, ano, o šitas jau pasenęs, reiktų keisti madingesniu, bet nėra pinigų... Vis jiems kažko trūksta, vis jie jaučiasi "skurdo nelaisvėje". Tai vienas iš tų pavyzdžių, kuriuos Minis, mano manymu, pavadino nereikalingais/pavergiančiais pasirinkimais.
Pakartosiu kaip Fredis*: žinau kaip slegia skurdas, pati taip gyvenau, - tam tikras žmogaus orumui palaikyti minimumas reikalingas, o jo negaunantys žmonės yra pažeminti, jie iš tikrųjų nelaisvi.
Viskas, kas trukdo žmogaus orumui, yra jo nelaisvė. Visa kita jau priklauso nuo jo pasirinkimo.
Su švente visus.
AtsakytiPanaikintiVilnie, po Tavo žodžiais dažniausiai dėti parašus norisi. Kaip sakoma, nei pridėsi - nei atimsi. :)
Šliogerio straipsnį labai norėčiau paskaityti. O ar nėra tos laidos archyve?
Matau, kad vis atrandame kai ką bendro.:) Čia aš apie buvusius nepriteklius. Pritarčiau Troy irgi, kad ištrūkstame palaipsniui.
Toks švedas Jonas Ohmanas ryto portalo patalpintame straipsnyje įdomiai kalba iš šalies apie sąveikos, bendrų pastangų, epatijos trūkumą, iškreiptą kritikos suvokimą.
VyneTu, ten ne Šliogerio straipsnis, o Nastaravičiaus pokalbis su Šliogeriu. Manau,kad bus ir tekstas. Bet galima ir paklausyti įrašo, pažiūrėjau, kad LRT archyve jau yra. Pokalbis transliuotas LR laidoje "Lietuvos diena", 2009 03 11, prasidėjo maždaug 35 min. nuo laidos pradžios.
AtsakytiPanaikintiadresas: http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933§ion=1&filter=&record=3690390_1236769020
Ačiū Vilnie! Kitiems palengvinant pasakysiu, pagal nuorodą, Šliogerio interviu galima rasti nustatant grotuvą nuo 35:23.
AtsakytiPanaikinti