Siandien ryte vaziuodamas i darba eilini karta stebiu, kaip zmones vaziuoja (turbut) irgi i darba. Per kelis metus jau lengvai pradedi atpazinti tuos pacius automobilius, kurie vaziuoja tuo paciu marsrutu, ta pacia vairavimo maniera.
Idomu stebet, kaip zmones skiriasi ta savo maniera. Vieni lekia kaip be galvos, kiti per daug atsargiai ir pedantiskai laikosi eismo taisykliu. Bet tokie neidomus - pirmieji genu atrankos neatlaiko ir po truputi nyksta, antrieji isgyvena, bet jie neidomus savo nuspejamumu. Daug idomesni tie, kurie nei per daug nesilaiko eismo taisykliu nei per daug pazeidineja.
Kaip jus vairuojat ? as kai vaziuoju visada virsiju greiti, ne tiek daug, kad butu nesaugu ir ne tiek daug kad policinikai uzdetu baisia bauda, bet tik siek tiek, kad isliktu tas jausmas ant ribos, bet gi nezinai tiksliai kur ta riba, bet taip buna idomiau, nes negali uzmigt ir visada stebi kelia ar nera kur pakelej stovincio policininko, o jei pagauna tai galimas dar ir idomus pokalbis su policininku :) bandymas paaiskinti, kad vaziavai reikiamu greiciu ir pan. O jei policinikas nenori diskutuoti galima eiti ir teisme bandyt kalbetis (cia pas mus jei nesutinki moket baudos gali eiti i teisma ir ten aiskintis, kur stovejo policininkas, kaip jis greiti matavo ir kaip pats vaziavai ir t.t. vienzo gyvenimo show). Juk linksma stebet kaip gyvenimas sukasi apie tave :)
Pranešimai
Dingimai
-
Čai toks labai filosofinis bus. Apie tai kaip viskas dingsta. Kai gimsti ir
gyveni, tai lyg ir visą laiką atrandi. Tokia ta bendra paradigma su
naratyvu. ...
Prieš 5 metus
Aš nevairuoju, nes važiuoju su autobusu.
AtsakytiPanaikintiGaliu pasigirti, kad bandau gyventi ekologiškai kaip išgaliu: rūšiuoju šiukšles (kurias paskui šiukšlių vežėjai suverčia į vieną krūvą), neperku vienkartinių plastikinių maišelių (kurių vie tiek daug išmetu, nes pardavėjai prikiša ir taip daug maišelių, ypač aerouoste, duty-free parduotuvėje), labai mažai naudoju cheminių valymo priemonių ir kt nesąmonių.
Taigi, važiuoju autobusu ir jau nebegaliu, nes autobuse susiduriu visada su tais pačiais veidais. Žmonių manieros irgi skiriasi: vieni įpuola, kad gautų atsisėsti patogesnėje vietoje, kiti įlipa oriai ir nesėda net jei yra laisvų vietų. Treti sugeba stovėti taip, kad užstoja visiems išlipantiems ir įlipantiems kelią, bet dėl to visai nepergyvena. Ketvirti yra bomžai, tai nuo jų labai dvokia.
Kontrolieriai tokiu laiku, kai važiuoju į darbą, įlipa labai retai. Dabar žmonės jau atprato su jais ginčytis, nes jei ką - juos suima už parankių ir išsiveda. Taip, taip, dar pas mus ginčytis viešajame transporte nepatartina, joks Konstitucijos straipsnis negarantuoja laisvės tokioje situacijoje :)
Atsimenu vieną kartą pasipiktinusi parašiau laišką tai įstaigai, kurios žinioje tie kontrolieriai, nes labai jau žiauriai elgėsi su viena moteriške. Nurodžiau maršruto nr., net kontrolieriaus numerį. Tai man atsakė, kad tam kontrolieriui neišmokės premijos. Taip ir patikėjau. Dabar visi moka atsimušinėti į skundus.
Aš tai į šitą kalbą nelabai galiu įsijungt, nes dabar jau beveik nebevairuoju. Žiemą aplamai "viedras" praleidžia kieme apsnigtas, nenaudojamas, o vasarą irgi truputį naudoju tik savaitgaliais. Ne tik todėl, kad brangu yra (pas mus degalai vis tik nepalyginamai brangesni, nei Amerikoj), bet ir važiuot nelabai turiu kur. Dirbu centre- autobusu į darbą nuvažiuot greičiau ir paprasčiau, negu, atseit, "automobiliu, bagotai ir patogiai" kiekvieną rytą ir po darbo grūstis kamščiuose. Darbas nesusijęs su jokiu lakstymu po miestą ar po užmiesčius- todėl automobilis visai nebūtinas.
AtsakytiPanaikintiO važinėdavau aš, turbūt, nuobodžiai padoriai. :) Daugmaž prisilaikydamas taisyklių, nelenktyniaudamas, be pastangų "išreikšt save". Užmiestyje labai smarkiai ir drąsiai lėkt- tiesiog mašina per prasta, gali subyrėt. O mieste- man nesuprantama, paprasčiausiai juokinga matyt, kai žmonės rizikuoja, stengiasi vienas kitą "apstumt", "pralenkt", "parodyt", o rezultatas nulinis, tik gadina nervus ir kitiems, ir sau. Kiek kartų pastebėta: atlekia iš paskos toks, kitas net šviesomis mirksi- pasitrauk, atseit, kliudai- pralenkia, nulekia. Iki šviesoforo. Vėl stovime greta. Jis jaudinasi, gazuoja, slenka artyn linijos, aš tiesiog stoviu. Užsidega žalia- jis nulekia, riaumodamas, aš paprasčiausiai važiuoju iš paskos. Prie sekančio šviesoforo- mes vėl greta. Na, po kažkiek km jis mane, žinoma, palieka, būna pirmas. Pasiekia tikslą 10 min anksčiau. Na, ir kas? Ar verta dėl tų 10 minučių taip stengtis... :)
Ai, Fanta, juk ne rezultate esme o procese :)
AtsakytiPanaikintiVažiuoju kasdien pirmyn-atgal po 35-40 minučių, priklausomai, nuo oro sąlygų.
AtsakytiPanaikintiPritariu Fantai, kad protingas vairavimas, efektyvumu nenusileidžia begalviškam lėkimui.
Bet būna įvairių padėčių, kai tenka paspausti ar šiaip organizmas reikalauja adrenalino. Kai vairuoju vienas, pasinaudoju technikos galimybėmis. Aštriau, greičiau...:)
Dabar jau keletą mėnesių taip trasa kontroliuojama su važinėjančiuose ekipažuose įrengatsi radarais ir fototechnika, kad tenka užmest ramybės dėlei Cruise Control funkciją ir nustatyti 100 km/h ribą. Be to su manimi dažniausiai vyksta keletas keleivių, taigi turiu jausti atsakomybę už juos, bei prieš šeimą.
Kas čia per daiktas ta "Cruise Control funkcija"? Spėju, kad koks nors kompiuterinis pribambasas brangiose buržujiškose mašinose, ar ne? Kas nors panašaus į GPS ir pan. O gal tik vėl eilinį kartą VyneTu stengiasi priblokšt užsieniniais žodžiais... :)
AtsakytiPanaikintiAtsiprašau, aš nesityčiojau, rimtai paklausiau. Pas mano 22 metų senumo daiktą tokių cūdų nėr, tais laikais jie dar nebuvo daromi. Langai atidaromi, primityviai sukant rankeną, bagažinę reikia atrakinti rakteliu, o kapotui pakelt aplamai reikia būtinai dviejų žmonių. Jei dviejų žmonių nėra- tenka įspraust į plyšį domkratą, kad jis savo svoriu atliktų keliančiojo pagalbininko vaidmenį, tada lendu į "saloną" ir nuobodžiai timpčioju už žiedo, pririšto prie troso. Kai pamatau, kad domkrato galas nulinko- reiškia, jau galima išlipt, jau įkišiu ranką ir pasieksiu kabliuką, atsidarys. Kartais net iš pirmo karto tai pavyksta.
AtsakytiPanaikintiKadangi raktu atsirakina tik vienos durelės, o žiemą jas dažnai galima tik atrakint, bet ne atidaryt- žiemą dėl visa ko laikau paliktas atidarytas užpakalines duris. Geriau tegu landžioja vagys (ką jiems ten veikt), negu aš visai neįeisiu. Pernai pusę žiemos negalėjau įeit, palikau iki pavasario, pasakiau sau- pavasarį daušiu langą. Daužt lango neprireikė, atsitiko stebuklas, iš paskutinio bandymo suveikė rankenėlė. Nuvažiavau tada į kažkokį garažą ("servisą"), ten pakrapštė, buvo, atseit, jau gerai. Bet durys tai tik vienos, iš kitos pusės išvis rankenėlės nėra (nulaužiau ją tą žiemą, kai įeit negalėjau). Kada jos nori- atsidaro, kada nenori- neatsidaro. Ypač žiemą. Tai aš jas, atseit, užrakinu, o užpakalines dėl visa ko palieku neužspaudęs knopkės. Vieną kartą atėjo į namus paslaugus kaimynas ir pranešė, kad pamiršau uždaryt dureles. Pasakiau ačiū. Paskui nusukau plasmasinį knopkės galiuką, kad ne taip visiems žiopliams matytųsi kyšant. :)
kaip jūs pereinate tech. apžiūrą su 22 metų senumo auto? Kažkada turėjau 1 metų senumo auto, buvau "pirmas vaikinas kaime" dabar tam pačiam jau 12-ti eina ir kas kart vis sunkiau, meistreliai sako, kad per daug kenksmingos dujos iš vamzdžio lekia, bet dar ant ribos ... ir taip per kiekvieną apžiūrą, nežinau ar apžiūrėtojai nori, kad piniginę plačiau praverčiau, ar tikrai taip. Dabar jau tikrai taip, nes baisiai nosį riečia nuo smarvės kai užvedu.
AtsakytiPanaikintiAš pažįstu moteriškę, kurios tėvukas dar turi Žigulius ir su jais dar ramiai praeina techn. apžiūrą. Jokių kyšių, nieko nereikia, čia jis taip gerai sugeba prižiūrėti mašiną.
AtsakytiPanaikintiŽinai Fanta, neapgausi, rimtumu net iš arti nekvepia. :) Gi yra gūglas ir ten laisvai rasi, ne tokius dalykus esi radęs, jei dar domins. :)
AtsakytiPanaikintiVilnis teisingą pavyzdį pateikė, viskas mūsų rankose. Nors kokį žiguliuką prižiūrėti paprasčiau, prisimenu kaip pats krapščiausi su tėvo žiguliu. Dabar po kapotu tik pažiūrėt galima,na lemputes pasikeičiu. Dabartinėse ten tiek navarotų, kad į servisą ar šrotą beliktų nutyst, po mano savarankiškos priežiūros.:)
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiNe i tema, bet vis tiek norejau papasakoti.
AtsakytiPanaikintiVienas mano bosas, japonas, kazka per viena propagandini susirinkima aiskino, kad reikia kreipti demesi i ekologija ir pan. nes visas pasaulis, mazdaug, labai susirupines ir pan. tik va Amerikoj reikalavimai mazesni, ir kad ne duok Dieve neizeistu musu amerikonu, sako, niekas tiksliai nezino, kaip yra geriau :) bet jo zmonai esa zymiai patogiau gyvent Amerikoj nes mat Japonijoj jai rektu ne tik rusiuoti siuksles, bet ir jei pakuotes turi metaliniu daliu jas atskirti nuo plastmasiniu.
Gyvenimas idomus, nes jei paklaustum gatvej zmoneliu aplinkiniu, tai mazdaug puse is ju pasakytu, kad jokio globalinio atsilimo nera, tai tik demokratu ir Al'o Gore'o ismislas. Nekreipiant demesio, kad zmogelis bus su sortais koki sausio menesi Ohajuje. Idomiausia, kad su tokiais net beprasmiska diskutuoti.
Vynetu rašė...
AtsakytiPanaikinti...ten tiek navarotų, kad į servisą ar šrotą beliktų nutyst,...
O kas yra "šrotas", man irgi liepsi eit gūglio klausinėt, nepasakysi?
"Servisą" žinau, kartais tenka pas tuos plėšikus važiuot. Kai buvau mažas, mano tėvas tą įstaigą vadindavo "servizas", aš jau žmogus labiau vakarietiškas, vadinu servisu. Bet žodžio "šrotas" tikrai dar negirdėjau, naujiena. Paaiškink trumpai, a?
Sužinosi, kai jau galutinai teks atsisveikinti su savo mašina. :) Kitaip sakant,vokiškai, laužynas. Žodis verschrotten - paversti metalo laužu, dažnai buvo sutinkamas ant vokeičių techninių pasų. Būdavo uždėtas toks štampas atseit netinkamas važinėjimui, tad būdavo taikomi mažesni muitai.
AtsakytiPanaikintiMini, aš irgi ne taip jau baisiai pergyvenu dėl atšilimo. Manau, kad tas dalykas užtruks, o žmonija sugalvos efektyvesnį būdą susinaikinti ;)
AtsakytiPanaikintiBet mane labai gąsdina aplinkos tarša. Vilniuje priviso labai daug šrotų (oho, kokį gerą žodį papasavo Vynetu :)), tai jie taip dūmina, kad kai ilgiau nepalyja, tai virš Vilniaus tvyro toks sunkus oras, matyt, jį jau reikia vadinti smogu.
Žmonės pradėjo išmesti labai daug atliekų. Sąvartynai jau darosi panašūs į dangoraižius. Ir matau, kad tų šiukšlių vienodai daug išmetama ir prabangesniuose miesto rajonuose, ir skurdžiame priemiestyje.
Jums ten, Amerikoje, tai gerai: plotai didžiuliai, tikrai atrasit, kur pakavoti šiukšles ir atominių elektrinių atliekas. O pas mus juk to ploto mažoka, sąvartynų kaimynystės baidomasi, atliekų deginimo gamyklų išvis nepripažįsta, o miškeliai užversti šiukšlėmis. Apie planuojamos atominės atliekas net nemąstoma.
Kartais galvoju, kad gerai būtų, jei Kubilius neliestų Leo LT, tada tie krautuvininkai nepastatytų atominės elektrinės ir būtume priversti naudoti saulės ir vėjo energiją. Juk kiek gi mums reikia, pramonės beveik nelikę...