2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Kinomaniškas kampelis

Tikiuosi, kad Buka šitą temą papildys savo žiniomis.

Paskaičiau šiandien pono Ūbio filmų apžvalgą, galėsit, kam įdomu, vakare ir patys paskaitinėti "7 meno dienų" svetainėje, o aš tik atžymėsiu iš tos apžvalgos du kitą savaitę rodysimus filmus.

Sekmadienį per LTV2 19.25 rodys Džono Huston'o filmą "Nepritapėliai" ("The Misfits"). Vakar kaip tik paskaičiau, kad Arturas Milleris scenarijų šiam filmui pradėjo dar kai jiedu su Merilina Monro buvo meilingai apsikabinę, o filmas buvo užbaigtas jau po judviejų skyrybų. Ketveri metai meilės ir nusivylimų pasitraukė į užmarštį. Šis filmas buvo priešpaskutinis Merilinos Monro filmas, o Klarkui Geiblui išvis paskutinis, nes jis mirė nuo širdies smūgio nesulaukęs ir montažo pabaigos. Montgomeris Kliftas - trečiasis "nepritapėlis" dar pagyveno penkerius metus ir spėjo suvaidinti daktarą Zigmundą Freudą. Ponas Ūbis rašo, kad dabar filmas vadinamas šedevru, nors jis dar prisimenąs, kaip jį kritikavo visi, kas netingi. Man labai aktualu, kad Hjustonas visgi pasirinko nespalvotą juostą, tikiuosi, kad koks nors Turneris jos neuždažė :)


Kitas filmas man visai negirdėtas, iš tų egzotiškų kraštų, su kuriais mažai susiduriu. Čia jau lauksiu Bukos ekspertizės. Indų režisierė Deepa Mehta ir jos filmas "Vanduo" (Water). Rodys R.Zemkauskas per savo "Snobo kiną" (LNK, irgi sekmadienį, 22.45). Ponas Ūbis daug prirašė apie tą filmą, paminėjo ir kad šitas filmas buvo 2007 metais nominuotas Oskarui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, o tada laimėjo vokiškasis "Kitų gyvenimai". Bolivudo kronikoje randu tokį samprotavimą:

In the Bollywood cinema that I know, the Masala type, it seems there are two (main) types of films: the social/historical and the comedy/escapist. Of course, there are films that belong to the two types (and they are some of the best) such as Dil se or Monsoon Wedding, and there are probably films that don’t really fit into this categorization. Water belongs to the "social" type, even if it contains a romance element (and if I had to count the films that don’t use romance, that would be a very short list indeed! In fact, among the ones I know, I can think of only Black). It belongs to the same category as Matrubhoomi, that extraordinary documentary/experiment which explores the consequences of a society without women. Obviously, the oppression and even alienation to which women in India are subjected is the link between the two films, and even if (obviously) this theme is very present in many Bollywood movies (Cf. especially Umrao Jaan or Paheli), in these two films, it is the central subject.

[...]

Are Water or Matrubhoomi still Bollywood? This provocative question only serves me as an instrument to look at the particularity of Deepa Mehta’s film. Because one could say: yes, they’re still Bollywood. Bollywood is not just Masala (see this wiki link). There are the historical films, the political or social ones, and even the imaginary/fantasy ones, such as Paheli, where legends and folklore play a part. There is no recipe for a good film. Films can be satisfying from so many points of view! So, what is very satisfying in Water is, first, the realism, the psychological and the social reality shown.


Hm, atrodo, pradedu suprasti, kodėl profesionalai taip gerai įvertino Slumdog milijonierių.

20 komentarų:

  1. Dypa Mehta sugadino savo filmą, pagrindinius vaidmenis pasiūliusi dviem gražuoliams topmodeliams: bengalei Laizai Rai ir malajaliui Džonui Eibrahamui (jis krikščionis, todėl toks vardas ir pavardė). Iš gana realistinio filmo audinio šiuodu kyšo it du pilypai iš kanapių. Buvo įdomių, nuostabiai suvaidintų charakterių, buvo gražių ir stiprių epizodų (mudu su girnapusium apsiašarojom dėl vienos merdinčios babytės, kurios šviesiausias viso gyvenimo prisiminimas - per vestuves vaikystėje paragauti ladu - tokie saldūs rutuliukai), bet visas filmas tikrai nėra šedevras.

    Dar norėčiau pasakyti, kad anaiptol ne visų našlių gyvenimas buvo baisus, žemakastės, sudariusios absoliučią daugumą, galėjo tekėti tiek kartų, kiek norėjo, o ir aukštakasčių, kurios antrą kartą ištekėti nebeturėjo teisės, niekas nestūmė nei į našlių namus, nei ant laužo, ypač, jei šeima buvo pakankamai turtinga. Laužas buvo laisvas pasirinkimas, susijęs su nepaprasta garbe visai giminei, taigi viešoji opinija kartais gal ir pastūmėdavo... O labiausiai pastūmėdavo skurdas.

    Pakanka prisiminti, kad viena iš sipajų sukilimo vadovių, kunigaikštienė Lakšmi-bai, buvo 21 metų našlė, garsiausia bhaktų poetė Myra - irgi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dėl pjudymo: Dypai, nuvykusiai filmuoti "Vandens" į Varanasį (Benaresą), nederėjo ant kiekvieno kampo klykauti ir organizuoti spaudos konferencijų, kaip ji kovojanti su hinduizmo atgyvenomis. Kam mojuoti fundamentalistams, ir dar jų citadelėje, raudonu skuduru prieš nosį IŠ ANKSTO? Ponia, pirmiau nufilmuok, paskui aiškink. Man visada įtartina reklaminė kampanija, kol kūrinys dar nė nepradėtas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aha, labai įtartinai gražios nuotraukos. Bet vis tiek bus įdomu pažiūrėti. Ir supratau, kad į tuos našlių namus uždarydavo tik aukštų kastų moteriškes, tokias kaip Europoje grafienės ir hercogienės?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip, tik aukštų kastų ir tik neturtingas. Turtingos, nors ir neturėdavo teisės vėl ištekėti bei puoštis, manau, ir toliau gyvendavo neblogai. Nebent nuspręsdavo tapti šventosiomis ir ropšdavosi ant vyro laidotuvių laužo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Šventieji tekstai nepropaguoja našlių susideginimo ir diskriminacijos. Pagal "Manu įstatymus" Čuja, likusi našle lytiškai nesubrendusi, turi teisę tekėti antrą kartą. "Mahabharatoje" brolių Pandavų motina Kunti irgi yra našlė, bet dėl to gerbiama nė kiek ne mažiau. Našles pradėta diskriminuoti prieš keletą šimtmečių, ir priežastys veikiausiai buvo ekonominės.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dabar perskaičiau Auksinės varpos bloge labai fainą žinutę: Juokingiausias kliento skundas per visą istoriją. Kadangi jame nurodytas tekstas labai susijęs su indiška specifika, tai vėl norėčiau paklausti, ar tas anglų žurnalistas tik tipiškai išsidirbinėja, ar iš tikrųjų nepatartina bandyti jo tekste paminėtų užkandžių. :)
    (čia jau klausimas ne kinomanų kampeliui, o kelionių, bet vis tiek :))

    AtsakytiPanaikinti
  7. O "Vanduo" - tipiškas "paralelinio kino" pavyzdys, tokių ir geresnių filmų sukurta šimtai, aš pati turiu keliasdešimt. Rašiau andai Somnambulandijoje, kad šio kino temos tėra trys: moterų problema, neliečiamųjų problema, skurdžių problema. Tokį kiną žiūrėti negėda, jis pakankamai realistinis, bet, mano nuomone, iki meno nepakyla.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Buka rašė "O "Vanduo" - tipiškas "paralelinio kino" pavyzdys, tokių ir geresnių filmų sukurta šimtai, aš pati turiu keliasdešimt."
    Bet įvertink tai, jog mes nė vieno neturim ir kažin ar kas nors yra matęs kokį tipišką indiško paralelinio kino pavyzdį. Todėl pasidomėti verta. :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anglas išsidirbinėja. Na, angliška virtuvė visame pasaulyje seniai yra pašaipų objektas. :) Kiek man teko skristi, esi paklausiamas, kokio nori valgio (aš visada renkuosi indišką vegetarišką). Padažas patiekiamas atskirai, gali jo užsidrėbti, kiek nori, arba apskritai neragauti, jei nenori.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Taip ir įtariau, kad ir anglų žiurnaliūgos ne ką geresni už mūsų. :D

    AtsakytiPanaikinti
  11. Pasidomėti verta, bet man pikta, kad "Vanduo" pateikiamas kaip geriausio Indijos kino pavyzdys. Tos pačios Dypos "Žemė", ir tai geresnė (vaidino ne modeliai, o geri aktoriai).

    AtsakytiPanaikinti
  12. Buka rašė "Pasidomėti verta, bet man pikta, kad "Vanduo" pateikiamas kaip geriausio Indijos kino pavyzdys."

    Ką gaunam, tą rodom. Ką rodom, tą giriam. :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Kas vakar žiūrėjo "Nepritapėlius"? Arkliai mane prislėgė ne mažiau negu kadaise "Asteninio sindromo" šunys. Sunkus ir nemalonus filmas, turbūt geras. Žiūri į Monroe ir supranti, kad tokios negali ilgai gyventi. Neprisitaikiusios. Diedai - kvaili užsispyrėliai arba šlykštūs savanaudžiai, ir Gable'as, nuvažiuojantis su Monroe, anaiptol ne happy end.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Aš skaitau Markesą. "Meilę choleros metu". Ten radau parašyta minčių ir apie našles, ir apie "neprisitaikusias", vyrus vadinančias kvailai skambančiais žodžiais. Markesas moteriškių neniekina, jis jas labai gerbia. Bet ir supranta.

    Pagal jį- našlės išgyvenimai, likus be vyro, eina 3 etapais. (Mano bandymas perpasakot bus labai nevykęs, netikslus, ne tais žodžiais, gal net iškreiptas. Bet išdrįsiu pamėgint...)

    1 etapas- jis mane paliko vieną, niekšas. Visada buvo niekšas. Bet, kad šitaip kiauliškai padaryt... Egoistas, jis visada galvoja tik apie save.
    (indiškas nukrypimas: šiame etape vienas iš sprendimo būdų gali būti laužas. Nepabėgs jis nuo manęs, tegu nemano, kad manimi taip lengva atsikratyt.)

    2 etapas- moteriškė bando prisiminti būseną anos panelės, kuri buvo graži ir tokia tyra, aplamai nekaltas idealus sutvėrimas, prieš tai, kol neatėjo tas niekšas, suėdęs jos jaunas dienas ir aplamai gyvenimą. Ji bando ieškoti savyje likučių anos- žaviosios idealiosios.
    Ir pakraupsta, pamačiusi, kad nebėra anos, net likučių jokių savyje nebesuranda. Kad ji, našlė, dabar yra jau visai kitas žmogus, nieko bendro nebeturintis su ta panele iš senų nuotraukų.
    (indiškas nukrypimas: šiame etape irgi gali būti laužas. nusprendus, kad viskas yra neteisinga)

    3 etapas- moteriškė užverčia anuos 2 etapus, padeda į lentyną. Išmeta nereikalingus buvusio vyro daiktus, išvėdina kambarius. Su laiku gal vėl atsiranda koks nors tipas. Jam būna pasakojama apie ano, buvusio, dorybes. Koks jis buvo visas idealus, stiprus, kaip rūpinosi namais, žmona, ir aplamai.
    (šiame etape laužų jau nebūna. )

    AtsakytiPanaikinti
  15. Arba Markesas mulkis, arba atpasakojimas tendencingas, arba aš pažinojau ne vieną netipišką našlę. Kuri po vyro mirties per kelerius metus tyliai užgeso kaip žvakė.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Aišku, kad atpasakojimas tendencingas. Todėl prašau šįkart mulkiu vadinti mane, o ne Markesą. Pasiūlyčiau jį perskaityt (gal ištiktų kitos išvados), bet, deja, jis net ne pakistanietis. Tai, turbūt, beviltiška siūlyt. :)

    O dėl užgesusių kaip žvakės- labai atsargiai, nenorėdamas ką nors konkrečiai užgaut, vis tik galėčiau drįst pasakyt, kad tai nepaneigia anų "trijų punktų". Žvakė- tai irgi mažas, kuklus lauželis. Tos moterys taip ir liko antrame etape, neradusios ar nebenorėjusios ieškot savyje jėgų eiti toliau.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Esu skaičiusi Gabrielį José de la Concordia García Márquezą, Urvini. Kai jauna buvau. Net kelias knygas. Atsimenu tik jų pavadinimus, nes tada skaičiau todėl, kad buvo madinga. Grįžti prie jo nebeturiu laiko, o ir noro nėra.

    Vadinasi, netiki, kad, praradus mylimą žmogų, gali dingti ir noras gyventi? Taip ir maniau, kad tarp buvusių somnambulų nėra nė vieno romantiko. :(

    AtsakytiPanaikinti
  18. Belakstydama po indų tinklaraščius (ir visuose palikinėdama savo išminties perlų), prisiminiau porą epizodų iš komercinio kino, įspūdingesnių už visą Dypos "Vandenį". Pirmas filmas: "Rešma ir Šera". Kraujo keršto paprotys. Jaunikis nužudomas per vestuves, ir jo našlė, taip ir neišvydusi vyro veido, klykdama plėšia nuo savęs vestuvinį purpurą. Antras filmas: "Ir ateis ta diena". Vaiduoklių - kitų našlių - procesija prieina prie moters, kuriai ką tik pranešta apie vyro žūtį, sudaužo jos vestuvines stiklines apyrankes, perrengia baltai... Abu epizodai - su įstabaus grožio dainomis už kadro.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Buka, šiandien TVCI rodė indų filmą "Mano vardas - klounas". Man susidaro įspūdis, kad pagrindinį klouno vaidmenį jame vaidino kažkuris iš Kapurų.
    Filme fabula siejasi su rusų cirko gastrolėmis Indijoje, meile ir isiskyrimu su rusų gimanste.
    Beje, vis neprisimenu to indų aktoriaus vardo, kuris kartu su Bačanu vaidino Keršte ir įstatyme. Jis šiame filme suvaidino cirko direktoriaus vaidmenį.
    Vienas epizodas nustebino, kai klouno šunį vardu Motia išsivežė sanitarinė tarnyba.

    AtsakytiPanaikinti
  20. Kartu su Bačanu vaidino Dharmendra. Jis vaidino daugybėje Sovietijoj rodytų filmų, net bendrame uzbekų-indų "Ali Baba ir 40 plėšikų". "Mano vardas - klounas" 3 serijų, nežinau, ar TVCI rodė visas iš karto, nes pirmoje vaidino Radžo Kapūro sūnus Rišis, o dviejose kitose - pats Radžas. Nemėgstu Radžo Kapūro dėl didaktiškumo, bet šis filmas - vienas jo padoresnių. Tu, Vynetu, papasakojai antrą seriją. Pirmoje jaunutis Radžas-Rišis Kapūras nelaimingai įsimyli savo anglų kalbos mokytoją trečioje - šokėją Myną. Visos trys moterys jį palieka, nors priežastys skirtingos. Ksenijos Riabinkinos herojė vaizduojamais laikais, be abejo, negalėjo ištekėti už kažkokio indų valkatos.

    AtsakytiPanaikinti