Išeiti iš uždaro rato

Šiek tiek keista, tačiau visuotinio baubizmo fone mano nuotaika skaidrėja ir skepticizmas mažėja. Ir priežastis visai triviali, bet teikianti man vis daugiau optimizmo. Potyris, kad nereikia kartais sureikšminti praeities ir trukdyti keistis pačiam, neužsiciklinti ir eiti toliau, nors po mažytį žingsnelį, net ir į kairę arba į dešinę, ratu , kartais ir atgalios, visai smagus! 
"Nėr to „blogo“ , kas neišeitų į gerą“- rašiau prisiminęs liaudies išmintį, kurią naujame virtualybės amžiuje galime vertinti ir kaip aktualizuotą ir vykusį kalambūrą. Panašu, kad taip ir atsitiko! Bent jau man norisi pasakyti Vilniai, kad dabar gerai suprantu Tavo aprašytąjį atradimų džiaugsmą! 

Noriu tuo pasidalinti tuo su senais bičiuliais ir kartu pasakyti naujiems, kurie skaito ir nedrįsta žengti mažo žingsnelio. Aš supratau visai neprarandantis senų savo bičiulių, o atrandu kartu su jais dar daugiau įdomių žmonių, kurių pasirodo yra irgi daug daugiau, nei galėjau įsivaizduoti, sukdamasis savo įprastu gyvenimo ratu. Juk tikrai ne naujiena buvo, kad įdomūs ir skirtingi žmonės labiau traukia vienas kitą, tačiau pakelt akis ir pažvelgt į naujus horizontus taip pat nelengva, panašiai kaip pradėti naujus darbus, valgyti kitokį maistą.

Tad neskubėdamas, kad ir po mažą žingsnelį-žengsiu, po mažą gurkšnelį - ragausiu! O jūs? :)

P.S. Tai mano pirmasis pranešimas šiame dienoraštyje ir "bloguose" aplamai! :)