Akmenukai

Atrodo, kad dabar jau nebemadinga rašyti pasąmonės srautais, bet man vis norisi susieti visai nesusijusius dalykus, todėl esu pasiruošusi čiupinėti po akmenuką, vieną po kito. :)

Nusipirkau šiandien savaitraštį "7 meno dienos". Nors internetiniame puslapyje http://www.7md.lt/ laikraščio tekstas atsiranda net tą pačią dieną, bet nusprendžiau bent tiek lėšų paskirti vargingam biudžetui tų laikraščių, kurie mažiausiai dejuoja, bet dirba savo darbą. Paskaičiau su malonumu pono Ūbio tekstą ir randu tokį pasamprotavimą:

[...] skaičiau išmintingą filosofo Leszeko Kolakowskio ir rašytojo Zbigniewo Mentzelio pokalbių knygą. Į klausimą, kaip jis apibūdintų lenkišką kvailybę, Kolakowskis atsakė: "Tai pasirengimas girtis ir nuolatiniai priekaištai pasauliui, kad neturime to, kas mums priklauso." Manau, tai būdinga ir lietuviškai kvailybei. Ypač kinematografinei ir televizinei jos atmainoms. [...]

O aš manau, kad lietuviškoji kvailybė spalvingesnė. Pasigyrimų gal ir mažiau, tik apie krepšinį, o jau dejonių ir priekaištų apstu... Vakar atsitiktinai klausiausi per radiją laidą apie dienos aktualijas. Šios dienos aktualija - kaip drįsta dainuoti seimo narės. Smerkiantys skambučiai iš lietuviškų įvairių kampelių skambėjo kaip rauda - "kokia gėda" - dejavo žmonės. Smerkiantys žurnalistų ir Salamakino balsai skambėjo kaip tribunolo nuosprendžio skaitymas - "nusižengimas prieš Konstituciją, Įstatymus ir Tautą". "Tarkuojamų" Seimo narių partijos atstovas bandė nors kiek apraminti, net sakė "taip, gėda", bet jo niekas nebandė klausytis. Salamakinas pažadėjo Tautai ir žurnalistams nusižengusią dainuotoją išmesti iš Seimo. Nesu tos partijos gerbėja, bet tas totalinis puolimas jau mane nervuoja. Kai koks veikėjas, kelias kadencijas sėdintis Seime, net nesislėpdamas, pvz., milijonierius A.Lydeka uždarbiauja skaitydamas "paskaitas" apie etiketą įvairiausioms privačioms bendrovėms, tai šitai praleidžiama pro ausis, net jei jis skubėdamas vykdyti savo verslo įsipareigojimus pabėga iš Seimo posėdžio. O per šventes vakarėlyje padainavusi Donalda pristatoma kaip teisės aktų pažeidėja ir Tėvynės išdavikė. Beje, kiek prisimenu, ir Seimo narys Kaniava dainavo visokiausiuose "Rigoletuose", ir Prudnikovas, ir dar kažkas - tada žiniasklaidai tai nekliuvo. Žinoma, jie juk skiria, kur menas, o kur ne. Nors Gedgaudas savo recenzijoje apie Koršunovo pastatytą operą "Meilės eliksyras" išdrįso paklausti: "Ir turiu pasijusti esąs teatre?". Vadinasi, kai kas jau nebesugeba atskirti meno kūrinio nuo chaltūros. :D

Sužvėrėjusi žiniasklaida bent mane gena į interneto lankas, kur galima surasti įvairesnių požiūrių. Blogų autoriai neslepia savo pažiūrų, bet jie bent daugiau klausimų kelia, nei diktuoja savo išvadas. Klausimai kaip žanras man labai patinka. Todėl labai ilgiuosi Bukos, kuri moka ir paklausti, ir papasakoti. Ir aplamai - visi žinot, kad turim daug bendrų atsiminimų, todėl visiems juk derėtų čia susitikti. Galiu papasakoti, kaip aš tai atlieku techniškai. Pirmiausia prisijungiu prie savo pašto dėžutės gmail sistemoje. Pasitikrinu paštą. Tada surenku blogo adresą. Atsidūrusi blogo puslapyje, spaudžiu viršuje dešinėje užrašą "Prisijungti". Manęs net slaptažodžio nepaklausia, nas jau autentifikavo pašto dėžutėje. Dabar galiu spausti "Naujas pranešimas" ir rašyti savo pasąmonės srautą ;) arba parašinėti komentarus, tada man jau iš karto komentarų laukelyje sako: "šiuo metu jūs rašote pranešimus kaip vilnis". Galima naudoti kitą pašto sąskaitą. Galima pažymėti taškiuką ties "Vardas/URL", tada tik reiks įvesti savo vardą, o adresas nebūtinas. Galima taip pat pažymėti "Anonimiškas", bet anonimiški blogai, nes visi anonimai susilieja į vieną bendrą anonimą ir jų jau nebeatskirsi, nebent labai gerai žinai žmogaus stilių. Todėl geriausia būtų, kad išlaikytume savo vardus, kuriais vienas kitą pažinome.