2009 m. sausio 31 d., šeštadienis

Kino mėgėjo nuomonė

Rašau čia tyliai ir kukliai, nes nenoriu brukti savo nuomonės pas Fantą, kuris drauge su Gabriele labai tuo filmu žavėjosi. Kalbu apie "Hercogienę", žr. Fantos bloge The Duchess ("Hercogienė").

Alfoje kažkada buvo atspausdinta tokia informacija:

„Hercogienė“ – su princesės Dianos istorija gretinamas filmas

Ten buvo pasakyta taip:

Žmonių numylėtinės, nekilmingos aukštuomenės damos, stiliaus ikonos. Yra ir daugiau savybių, siejančių „širdžių princese“ vadintą princesę Dianą ir ekscentriškąją Devonšyro hercogienę Georgianą Spencer.

Kadangi man princesės Dianos populiarumo paslaptis taip ir liko nesuprantama, jos man gaila buvo kaip bet kurio kito paparacių užpjudyto žmogaus, bet kažkokio išskirtinio dieviškumo tikrai neįžiūrėjau, man kaip tik gaila buvo to Čarlzo, kuris atgaivą surasdavo bendraudamas su daug vyresne ir matyt santūresne moteriške.

Tai dabar įsivaizduojat su kokiom nuostatom aš pradėjau žiūrėti filmą "Hercogienė". Žinoma ir čia persismelkiau įtarumu, kai pamačiau, jog gražioji ponia gyveno rūmuose, kuriuose garsai sklido kaip mūsų greitos statybos penkiaaukštyje, ir ši ponia įsižeidusi kėlė skandalus dėl neištikimybės savo daug vyresniam vyrui, pati būdama nuo jo visiškai priklausoma, nes savo turto neturėjo, bei susidėjo su meilužiu tik po to, kai simpatiškoji Besė praktiškai juos suvedė. Man tai kelia įtarimą dėl konkretaus istorinio asmens idealizavimo, pavaizduojant jį šiuolaikine maniera, priskiriant jam tuos bruožus, kuriuos dabartinė laisvų žmonių visuomenė galėtų tinkamai įvertinti.

Kažkada pati sakiau, kad man istoriniai filmai įdomūs tik tiek, kiek jie išreiškia šios dienos aktualumą. Matyt dėl to turėčiau šį filmą labai gerai įvertinti. Ypač kai pagrindinių veikėjų vaidmenų atlikėjai Keira Knightley ir Ralph Fiennes vaidina puikiai, o Šarlotė Rampling, suvaidinusi Džordžianos motiną, buvo tiesiog nuostabi. Kyros Naitli labai puikus išraiškingas veidas, galėjo filmo režisierius pasitenkinti vien jos parodomomis emocijomis, nebūtina buvo jos jausmų aiškinti šiuolaikinėmis mizanscenomis. Bet, matyt, kad publikai būtų aiškiau... Atsiprašau, nesusilaikysiu ir pasakysiu, kad ašaringoji vaiko atidavimo scena man priminė scenas iš nuotykinių filmų, kai rodomas apsikeitimas pagautais šnipais arba už lagaminėlį dolerių perduodama kokia nors karinio ginklo schema. Na, atsiprašau, atsiprašau, suėmė mane šitoje vietoje juokas.

Vienu žodžiu, filmas gražus, įdomus, liaudiškai populiarus. Jei man kažkas užkliuvo, tai kaltas mano prastas skonis.

Čia aktorius Dominic Cooper, apie kurį Fanta užsiminė, kad nepanašus į būsimą Anglijos ministrą pirmininką. Šitoje nuotraukome matomos Dominico pastangos atrodyti ne tokiu vaikišku, kaip jis atrodo daugelyje nuotraukų ir vaidmenų.

Tikrasis Čarlzas Grėjus, žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Charles_Grey,_2nd_Earl_Grey,

atrodė taip:


Gal tuo vaikiškos išvaizdos jaunuolio vaidmeniu norima buvo užsiminti, kad visgi ponia Georgiana buvo 7 metais vyresnė už jaunąjį būsimąjį premjerą, ir mūsų laikais kitais atvejais tai būtų suprantama vienareikšmiškai: nuobodžiaujanti dama apsuko galvą berniukėliui. :)

http://en.wikipedia.org/wiki/Georgiana_Spencer

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą