Kinomaniškas kampelis

Tikiuosi, kad Buka šitą temą papildys savo žiniomis.

Paskaičiau šiandien pono Ūbio filmų apžvalgą, galėsit, kam įdomu, vakare ir patys paskaitinėti "7 meno dienų" svetainėje, o aš tik atžymėsiu iš tos apžvalgos du kitą savaitę rodysimus filmus.

Sekmadienį per LTV2 19.25 rodys Džono Huston'o filmą "Nepritapėliai" ("The Misfits"). Vakar kaip tik paskaičiau, kad Arturas Milleris scenarijų šiam filmui pradėjo dar kai jiedu su Merilina Monro buvo meilingai apsikabinę, o filmas buvo užbaigtas jau po judviejų skyrybų. Ketveri metai meilės ir nusivylimų pasitraukė į užmarštį. Šis filmas buvo priešpaskutinis Merilinos Monro filmas, o Klarkui Geiblui išvis paskutinis, nes jis mirė nuo širdies smūgio nesulaukęs ir montažo pabaigos. Montgomeris Kliftas - trečiasis "nepritapėlis" dar pagyveno penkerius metus ir spėjo suvaidinti daktarą Zigmundą Freudą. Ponas Ūbis rašo, kad dabar filmas vadinamas šedevru, nors jis dar prisimenąs, kaip jį kritikavo visi, kas netingi. Man labai aktualu, kad Hjustonas visgi pasirinko nespalvotą juostą, tikiuosi, kad koks nors Turneris jos neuždažė :)

Kitas filmas man visai negirdėtas, iš tų egzotiškų kraštų, su kuriais mažai susiduriu. Čia jau lauksiu Bukos ekspertizės. Indų režisierė Deepa Mehta ir jos filmas "Vanduo" (Water). Rodys R.Zemkauskas per savo "Snobo kiną" (LNK, irgi sekmadienį, 22.45). Ponas Ūbis daug prirašė apie tą filmą, paminėjo ir kad šitas filmas buvo 2007 metais nominuotas Oskarui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, o tada laimėjo vokiškasis "Kitų gyvenimai". Bolivudo kronikoje randu tokį samprotavimą:

In the Bollywood cinema that I know, the Masala type, it seems there are two (main) types of films: the social/historical and the comedy/escapist. Of course, there are films that belong to the two types (and they are some of the best) such as Dil se or Monsoon Wedding, and there are probably films that don’t really fit into this categorization. Water belongs to the "social" type, even if it contains a romance element (and if I had to count the films that don’t use romance, that would be a very short list indeed! In fact, among the ones I know, I can think of only Black). It belongs to the same category as Matrubhoomi, that extraordinary documentary/experiment which explores the consequences of a society without women. Obviously, the oppression and even alienation to which women in India are subjected is the link between the two films, and even if (obviously) this theme is very present in many Bollywood movies (Cf. especially Umrao Jaan or Paheli), in these two films, it is the central subject.

[...]

Are Water or Matrubhoomi still Bollywood? This provocative question only serves me as an instrument to look at the particularity of Deepa Mehta’s film. Because one could say: yes, they’re still Bollywood. Bollywood is not just Masala (see this wiki link). There are the historical films, the political or social ones, and even the imaginary/fantasy ones, such as Paheli, where legends and folklore play a part. There is no recipe for a good film. Films can be satisfying from so many points of view! So, what is very satisfying in Water is, first, the realism, the psychological and the social reality shown.

(Is Deepa Mehta's "Water" still Bollywood?)

Hm, atrodo, pradedu suprasti, kodėl profesionalai taip gerai įvertino Slumdog milijonierių.