2009 m. sausio 9 d., penktadienis

Akmenukai


Atrodo, kad dabar jau nebemadinga rašyti pasąmonės srautais, bet man vis norisi susieti visai nesusijusius dalykus, todėl esu pasiruošusi čiupinėti po akmenuką, vieną po kito. :)

Nusipirkau šiandien savaitraštį "7 meno dienos". Nors internetiniame puslapyje http://www.7md.lt/ laikraščio tekstas atsiranda net tą pačią dieną, bet nusprendžiau bent tiek lėšų paskirti vargingam biudžetui tų laikraščių, kurie mažiausiai dejuoja, bet dirba savo darbą. Paskaičiau su malonumu pono Ūbio tekstą ir randu tokį pasamprotavimą:


[...] skaičiau išmintingą filosofo Leszeko Kolakowskio ir rašytojo Zbigniewo Mentzelio pokalbių knygą. Į klausimą, kaip jis apibūdintų lenkišką kvailybę, Kolakowskis atsakė: "Tai pasirengimas girtis ir nuolatiniai priekaištai pasauliui, kad neturime to, kas mums priklauso." Manau, tai būdinga ir lietuviškai kvailybei. Ypač kinematografinei ir televizinei jos atmainoms. [...]

O aš manau, kad lietuviškoji kvailybė spalvingesnė. Pasigyrimų gal ir mažiau, tik apie krepšinį, o jau dejonių ir priekaištų apstu... Vakar atsitiktinai klausiausi per radiją laidą apie dienos aktualijas. Šios dienos aktualija - kaip drįsta dainuoti seimo narės. Smerkiantys skambučiai iš lietuviškų įvairių kampelių skambėjo kaip rauda - "kokia gėda" - dejavo žmonės. Smerkiantys žurnalistų ir Salamakino balsai skambėjo kaip tribunolo nuosprendžio skaitymas - "nusižengimas prieš Konstituciją, Įstatymus ir Tautą". "Tarkuojamų" Seimo narių partijos atstovas bandė nors kiek apraminti, net sakė "taip, gėda", bet jo niekas nebandė klausytis. Salamakinas pažadėjo Tautai ir žurnalistams nusižengusią dainuotoją išmesti iš Seimo. Nesu tos partijos gerbėja, bet tas totalinis puolimas jau mane nervuoja. Kai koks veikėjas, kelias kadencijas sėdintis Seime, net nesislėpdamas, pvz., milijonierius A.Lydeka uždarbiauja skaitydamas "paskaitas" apie etiketą įvairiausioms privačioms bendrovėms, tai šitai praleidžiama pro ausis, net jei jis skubėdamas vykdyti savo verslo įsipareigojimus pabėga iš Seimo posėdžio. O per šventes vakarėlyje padainavusi Donalda pristatoma kaip teisės aktų pažeidėja ir Tėvynės išdavikė. Beje, kiek prisimenu, ir Seimo narys Kaniava dainavo visokiausiuose "Rigoletuose", ir Prudnikovas, ir dar kažkas - tada žiniasklaidai tai nekliuvo. Žinoma, jie juk skiria, kur menas, o kur ne. Nors Gedgaudas savo recenzijoje apie Koršunovo pastatytą operą "Meilės eliksyras" išdrįso paklausti: "Ir turiu pasijusti esąs teatre?". Vadinasi, kai kas jau nebesugeba atskirti meno kūrinio nuo chaltūros. :D

Sužvėrėjusi žiniasklaida bent mane gena į interneto lankas, kur galima surasti įvairesnių požiūrių. Blogų autoriai neslepia savo pažiūrų, bet jie bent daugiau klausimų kelia, nei diktuoja savo išvadas. Klausimai kaip žanras man labai patinka. Todėl labai ilgiuosi Bukos, kuri moka ir paklausti, ir papasakoti. Ir aplamai - visi žinot, kad turim daug bendrų atsiminimų, todėl visiems juk derėtų čia susitikti. Galiu papasakoti, kaip aš tai atlieku techniškai. Pirmiausia prisijungiu prie savo pašto dėžutės gmail sistemoje. Pasitikrinu paštą. Tada surenku blogo adresą. Atsidūrusi blogo puslapyje, spaudžiu viršuje dešinėje užrašą "Prisijungti". Manęs net slaptažodžio nepaklausia, nas jau autentifikavo pašto dėžutėje. Dabar galiu spausti "Naujas pranešimas" ir rašyti savo pasąmonės srautą ;) arba parašinėti komentarus, tada man jau iš karto komentarų laukelyje sako: "šiuo metu jūs rašote pranešimus kaip vilnis". Galima naudoti kitą pašto sąskaitą. Galima pažymėti taškiuką ties "Vardas/URL", tada tik reiks įvesti savo vardą, o adresas nebūtinas. Galima taip pat pažymėti "Anonimiškas", bet anonimiški blogai, nes visi anonimai susilieja į vieną bendrą anonimą ir jų jau nebeatskirsi, nebent labai gerai žinai žmogaus stilių. Todėl geriausia būtų, kad išlaikytume savo vardus, kuriais vienas kitą pažinome.

6 komentarai:

  1. Taip buvau pasiilges Tavo komentaru, tai sis man labai patiko. Taip pasamones srautai idomus ypac kai kas nors pasidomi ir nueina paskaityti nuorodas :) .

    Apie lietuviskaja kvailybe tai galima turbut ilgai sneketi ir knygas, kaip koks Erazmas, leisti. Bet manau skustis visos tautos moka, paklausytum, kaip arabai skundziasi zydais. Nors mano pazistami arabai neturi nieko bendro su palestinieciais.

    Is tiesu pagalvojus, neprisimenu, kad buciau girdejes koki japona skundziantis kuo nors. Idomu ar tai del to, kad ju visuomene tokia vienalyte ir nepavyksta asmeniniu nepasisekimu taip lengvai paslepti, ar jie nelinke skustis uzsienieciui (man).

    O del ziniasklaidos, tai man juokas ima. Pastaruoju metu ypac idomu pamatyti nevienareiksmes straipsniu antrastes. Turbut reiks pradet kolekcionuoti tokias. O kad eiliniai zmones puola kartoti tuos pacius parasytus marazmus tai irgi nieko naujo, juk ziniasklaida yra veidrodis visuomenes arba atvirksciai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man atrodo, kad lietuviai ypač mėgsta skųstis užsieniečiams. Savi nesupras, sakys - man dar blogiau. O užsieniečiai nesupras, bet labai pašiurps :)
    Tos žiniasklaidos antraštės jau tokios pasidarė, kad primena padugnių kalbą. Ir vis dėl to noro "užkabinti" skaitytoją, padaryti įspūdį. Neseniai net toks palyginus padorus žurnalistų tarpe kaip A.Račas skelbia straipsnį bloge. Pavadinimas: "Lietuvos policija - kaip šlapiu skuduru per galvą trenkti". Ir tame straipsnyje piktinasi, kad policijos pranešime (o kas priimamas į visokių valstybinių įstaigų ryšių su visuomene skyrius? - žurnalistai, aišku) parašyta, kad sulaikyta narkotikų platintoja čigonė. Račas čia įžiūrėjo labai didelę neteisybę, nes nusikaltimas ir tautybė, anot jo, nėra tarpusavyje susiję. Labai jau politkorektiškai pasamprotavo. Tai vienas komentatorius ir paklausė Račo, kaip jam patiktų, jei straipsnį apie A.Račą (aš įsivaizduoju, kad jei būtų straipsnis apie Račo klaidas ir apsižioplinimus jo tekstuose, tai straipsnis būtų ilgokas), taigi jei kas tokį straipsnį pavadintų "Artūras Račas - kaip šlapiu skuduru per galvą trenktas". Račas paskui puolė kaip ir aiškinti, kad tokios antraštės "juk žinote - tai geičiau išimtis nei taisyklė".
    Ir pasakoju apie Račą, nes jis iš padoresnių mažumos, jį dar galima skaityti, protingų minčių rasti. Kiti gi - tušti kaip kevalai, tik štampuoti išmokę. Iš senųjų žurnalistų nedaug ir likę, tai jie arba labai smarkiai plūstasi kaip Valatka, arba rašo užsakomuosius straipsnius.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mano paviršiniu manymu - tai išputoję iš tradicinio kaimo gadynės, sėslumo pasekmių, liaudies pasakų vakarais dirbant ir sustiprėjo sovietmečiu, kai viena galvojama, antraip sakoma, o dar kitaip elgiamsi.

    Kaip keliautojai po svietą mes dar visai šviežutėliai (nors ir priėjimas prie jūros buvo, o negarsėjome kaip vikingai, matyt trukdė į denį tempiamos žagrės- taigi toli nenuplaukdavo), todėl savo bėdų pa(si)pasakojimo kitiems ypatybė yra dar gana gausiai išplitusi dėl savo pigumo ir preinamumo bei tapo netgi šiek tiek komercializuota. (Žr. "Bėdų turgus").
    Pasakoti mūsų istorijas užsieniečiams yra daug smagesnis užsėmimas nei pasakoti savam, kuris Tave savo ruožtu pasitaikius mažiausiai progai pertraukia ir nori papasakoti savo tos istorijos versiją. Todėl mes dažnai kalbame, kitiems nieko negirdint, kadangi mes nemokame klausytis, nes mums mažiausiai rūpi klausytis, mums labiau rūpi apie save papasakoti ir parodyti.( Žr. žurnalai-skandalai, TV ...)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Dėl TPP artistų sutinku, puolimas netikėtai labai stiprus. Kodėl?
    Negi remiamasi versija, kad už mušta dešimt nemuštų duoda, taigi visas triukšmas yra organizuotas keliui į ...postą?
    Įsivaizduoju, kad po truputį, dalies žmonių akyse Valinskas atrodo taip: plikas žmogelis su akinukais yra nukryžiuotas ant kryžiaus ir prikaltas "vinimis" iš susuktų laikraščių, o ant kryžiaus jam tupi eilė žurnalistų-kakadu ir "lesa" jo kūną!
    Dar viena fantasmagorija. Kkažkada Liongino Šepečio knygoje apie Ispaniją pamačiau spalvotą Goya paveikslą, kuriame Saturnas ryja savo sūnų. Nu kuo ne dabartinė situacija šiame šou?

    Man netrukdo, kad jos dainuoja, bet atlyginimo už tai - gauti jos negali.
    Deja, įstatymai neveiksnūs, standartai dvigubi, tad Salamakinas buvo gerai suvystytas su klausimu: o kaip Vareikis arba naglaveidis melagis Lydeka, kuris jau senai turėjo paliuosuotas iš Seimo narių tarpo už panašaus pobūdžio prasižengimus?

    AtsakytiPanaikinti
  5. VyneTu rašė:
    "Man netrukdo, kad jos dainuoja, bet atlyginimo už tai - gauti jos negali.
    Deja, įstatymai neveiksnūs, standartai dvigubi"
    Įstatymai ne tai, kad neveiksnūs, o painūs ir su skylėmis. Tai yra, juos galima taikyti įvairiai tais pačiais atvejais, pagal asmenis, o ne jų veiksmus.
    Seimo nariui be savo atlyginimo dar leidžiama gauti pinigus pagal autorines sutartis tuo atveju, kai veikla kūrybinė. Nebent KT jau yra kaip nors išaiškinęs kitaip, nelabai sekiau tą temą. Lyg ir buvo anksčiau taip, kad knygą rašyt galima, Operos ir baleto teatre arijas dainuot galima, koncertuoti galima, TV laidas kurti galima ;). LR Konstitucija (60 straipsnio 3 dalies nuostata „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą“)ir LR Seimo statutas, 15 straipsnis. O čia ir prasideda įstatymo skylė, nes Kažkas (gal kokia Troika?) turi teisę nustatinėti, kas atlieka meno kūrinius, o kas ne, kas kuria, o kas tik nusirašinėja.
    Tokie fokusai iš pono Kūrio vadovaujamos firmelės mane labiausiai ir siutino. Tokie Konstitucijos aiškintojai kai paaiškina, tai dar daugiau netvarkos įveda. Į juos kreipėsi, ar galima dar užsiimti moksline ir pedagogine veikla, tai jie ir paaiškino, kaip jie labai mėgsta - žodžių reikšmę: "pedagoginės ir kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos nėra tapačios, kad kiekviena iš jų turi savarankišką turinį, kad jos nėra sinonimai ir kad nė viena iš jų neapima kitos" (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=236883)

    AtsakytiPanaikinti
  6. VyneTu rašė:
    "Dėl TPP artistų sutinku, puolimas netikėtai labai stiprus. Kodėl?"
    Manau todėl, kad jie šviežiena ir dar "neišsipirkę". Žinau, kelias firmas (investuotojai - užsieniečiai), kurie pirmiausia, ką padarė atėję į Lietuvą - išsipirko iš žurnalistų tylą. Pačioje pradžioje tai nebrangiai kainavo - padovanoji žurnalistams kelias keliones į užsienį - ir jie draugiškai vizgina uodegą. Įdomu, kiek dabar moka, bet gal pastebėjote, kad kai kurių firmų ir įstaigų jie niekada neliečia.
    Ponai artistai aiškiai nepratę mokėti už tylą, jie visada karjerą darė žiniasklaidos lojimo dėka :D O puola juos ne mažiau nei puolė Užspaskį ir jo partiją, Paksą, o jau kaip buvo dedama ant Landsbergio, tai turbūt niekas tokių aukštumų nepasieks. Na, dabar pakankamai deda ant Kubiliaus, tam tai tikrai niekada neatleis už padidintus mokesčius, bet jo uošvienės tema matyt jau pradviso, o artistės ir artistai daro tiek malonių liapsusų, kaip čia nepasinaudosi proga.

    AtsakytiPanaikinti